Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Rugilė Titaitytė, Kristianos Petkutės nuotr.
EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Kūnas yra riba tarp to, kas viduje, ir to, kas išorėje – tarp intymios, juvelyriškos vidinės erdvės ir socialiai angažuotos išorinės tikrovės. Vidinė kūno erdvė saugo mūsų patirtis, jausmus ir tapatumą, o išorinė atspindi visuomenės normas, kontrolės mechanizmus ir galių struktūras. Michelis Foucault teigia, kad kūnas yra ne tik mūsų buvimo, bet ir įtakos laukas – veikiamas disciplinos, prisitaikantis, tačiau kartais maištaujantis. Jis yra ne tik subjektas, bet ir erdvė, kurioje persipina asmeninis ir kolektyvinis buvimas, laisvė ir apribojimai.
Pirmoji Klaipėdos galerijos paroda „Kūnui“ kviečia permąstyti kūno svarbą, jo unikalumą ir trapumą. Neišaukštindami kūno kaip aukštesnės vertės, parodos autoriai subtiliai tyrinėja jo daugiaprasmiškumą. Kūnas čia tampa erdve dialogui su juvelyrika, per kurią analizuojami egzistenciniai, socialiniai, emociniai ir estetiniai klausimai.
Ekspozicijoje pristatomi darbai nagrinėja kūno laikinumą, gyvenimo linijos kaip puošmenos įprasminimą bei amžinybės idėjos performatyvų atvėrimą. Tyrinėjama odos ir objekto sąveika, prisilietimo fenomenas ir jo paliekamas pėdsakas, atskleidžiantis fizinį bei emocinį žmogaus buvimo aspektą. Parodoje nuolat jaučiamas privatumo ir atskirties įspūdis, kai kur susipina impulsas, ritmas ir ekspresija. Juvelyrikos ir kūno santykiai – prabangos ir asketizmo sąsajos, komforto ribų analizė bei funkcionalumo ir estetikos dichotomija – atsiskleidžia minimalistiniuose, tačiau konceptualiai gilumą perteikiančiuose kūriniuose.
Juvelyrikos objektas šioje parodoje veikia kaip subtilus akcentas, kviečiantis į dialogą su kūnu. Kūnas čia įgyja prasmę ne kaip šventovė, bet kaip kompleksinė erdvė, kurioje jungiasi fizinė, emocinė ir socialinė plotmės. Parodos dalyvių kūryba atskleidžia žmogaus ryšį su pasauliu ir savimi per kūno ir juvelyrikos sąveiką.
Antrojoje galerijos parodoje „Švyturiai – šviesos ir vilties simbolis“ eksponuojami kūriniai, sukurti 21-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai – 2024“ metu. 2024-ieji Pamario ir pajūrio krašte skirti vienam iš unikaliausių regiono kultūros paveldo objektų – švyturiui. Švyturys – tai ne tik navigacijos priemonė vandens keliautojams, bet ir galingas filosofinis simbolis, įkūnijantis šviesą, viltį bei komunikaciją. Šiemet Kintų Vydūno muziejus taip pat švenčia 30-ąsias įkūrimo metines, simboliškai tapdamas Pamario švyturiu – vieta, kur saugoma ir puoselėjama Vydūno filosofija, jo švietėjiška ir kūrybinė veikla. Vydūnas neatsitiktinai vadinamas lietuvių tautos sąmonės žadintuoju ir taikos švyturiu.
Kintų Vydūno kultūros centras daugiau nei du dešimtmečius organizuoja emalio meno simpoziumus „Pamario ženklai“. Šių renginių tikslas – populiarinti karštojo emalio techniką, supažindinti menininkus su Pamario krašto kultūra, istorija, tradicijomis ir unikaliu gamtovaizdžiu. 2024 m. emalio laboratorijos tema – „Švyturys – šviesos ir vilties simbolis“. Ji skirta Švyturių metams ir Vydūno muziejaus jubiliejui.
Laboratorijos savaitgaliais Kintų Vydūno kultūros centre dirbo profesionalių ir jaunųjų kūrėjų komanda. Menininkai ne tik lankė Pamario švyturius ir gilinosi į jų istorijas, bet ir įkvėpimo sėmėsi iš Pamario krašto gamtos bei kultūros. Vienas savaitgalis buvo skirtas Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentų kūrybai, vadovaujamai docentės Neringos Poškutės-Jukumienės.
Greta Žymantaitė „Švyturiai“
Indrė Armanavičiūtė, III k., doc. B. Zdramytė, metalo menas ir juvelyrika, Kaukės fotografija, 2024