Klaipėdoje – senjorų mankštos, kurios ne tik stiprina kūną, bet ir matuoja realius sveikatos pokyčius

Klaipėda

Senatvė / Pexels

EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

378544

Klaipėdoje nuo liepos pradžios vyksta unikali senjorų mankštų programa, kurioje derinamas fizinis aktyvumas ir moksliškas rezultatų vertinimas. Iki rugsėjo vidurio truksianti iniciatyva apima ne tik pratimų kompleksus, bet ir išsamius sveikatos tyrimus prieš bei po programos.

Projektą įgyvendina Uosto poliklinika, Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos valstybinė kolegija, o partneris „Biofarmacija“ senjorams dovanoja vitaminus ir elektrolitus, padedančius palaikyti energiją bei gerą savijautą.

Fizinis aktyvumas ilginą gyvenimą

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, reguliarus fizinis aktyvumas vyresnio amžiaus žmonėms mažina lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai, antrojo tipo diabetas ir osteoporozė, riziką, o taip pat padeda išsaugoti raumenų jėgą ir pusiausvyrą. Tai tiesiogiai susiję su kritimų prevencija – viena dažniausių traumų priežasčių tarp senjorų.

„Vyresniame amžiuje judėjimas nėra prabanga – tai būtinybė. Tačiau svarbu, kad jis būtų tikslingas, saugus ir pritaikytas pagal žmogaus galimybes,“ – pabrėžia Uosto poliklinikos reabilitacijos skyriaus vadovas Dovydas Anglickas.

Mankštos – ir salėje, ir po atviru dangumi

Užsiėmimus veda Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos kineziterapijos specialistai. Treniruotės vyksta Klaipėdos universiteto salėje arba pievoje šalia universiteto, kai leidžia oro sąlygos. Šią vasarą dėl lietaus treniruotės lauke vyko rečiau nei planuota, tačiau organizatoriai sako, kad patalpų erdvės leidžia kokybiškai dirbti su dalyviais.

Prieš prasidedant programai daliai senjorų Klaipėdos universiteto specialistai atliko fizinius testus: vertino kritimo riziką, darbingumą, raumenų jėgą, pusiausvyrą ir kitus fizinius rodiklius. Be to, Uosto poliklinikoje senjorams atlikti gliukozės ir cholesterolio tyrimai.

„Kiekvienas pratimas parinktas taip, kad būtų saugus, bet kartu skatintų fizinį progresą. Mūsų tikslas – ne tik pagerinti rodiklius, bet ir išmokyti žmones judėti taip, kad jie galėtų tai tęsti savarankiškai,“ – sako Klaipėdos universiteto dr. Laura Žalienė.

Rezultatus parodys skaičiai

Pasibaigus programai visi testai ir tyrimai bus pakartoti. Bus galima tiksliai įvertinti, kaip pasikeitė dalyvių fizinė jėga, koordinacija, kritimo rizika bei kraujo rodikliai. „Matome, kad net po kelių savaičių dalyviai jaučiasi tvirtesni, geriau kontroliuoja judesius ir įgyja pasitikėjimo savo kūnu. Tai – pirmieji signalai, kad fizinis aktyvumas duoda realų, apčiuopiamą rezultatą“, – priduria dr. Žalienė.

Organizatoriai tikisi, kad teigiami rezultatai taps argumentu tokio tipo projektus plėsti ir kituose Lietuvos miestuose.

„Mūsų tikslas – sukurti modelį, kurį būtų galima įgyvendinti plačiau, nes šio amžiaus žmonių sveikata ir savarankiškumas tiesiogiai priklauso nuo nuoseklaus judėjimo,“ – sako D. Anglickas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt