Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Rugpjūčio 17 dieną Klaipėdos universiteto aikštėje Lietuvos valstybei prisiekė rekordinis skaičius – daugiau nei 600 – šauktinių, tarp kurių beveik 20 merginų. Toks skaičius karių, vienu metu prisiekusių ginti Lietuvos valstybę, yra didžiausias po nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos atnaujinimo 2015 metais.
„Šiandien gyvename laikmečiu, kai simboliai – svarbūs, bet kur kas svarbesni – realūs darbai, asmeniniai pasiryžimai ir priesaikos. Saugumo situacija pasaulyje išties dinamiškai keičiasi tiek, kad išgirdus žodžius „aneksija“, „invazija“, „teroras“, „kiberataka“ nebegalime apsimesti, jog tai – ne mūsų kovos laukas. Todėl noriu palinkėti vieno – nuoširdaus, neišsenkančio, neišblėstančio ir nenuviliamo patriotizmo. Tai yra kiekvieno kario alfa ir omega – gulti ir kelti, kovoti ir ginti su šiuo jausmu širdyje,“ – kario priesaiką davusiems šauktiniams palinkėjo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Priesaikos ceremonijoje taip pat dalyvavo ir karius pasveikino Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, karinių dalinių vadai, kitų valstybės įstaigų ir visuomeninių organizacijų atstovai bei karių artimieji.
Šiandien prisiekę jaunuoliai karo tarnybą pradėjo rugpjūčio 1 dieną. Per pirmąsias tris tarnybos savaites kariai gilinosi į ginkluotės ypatumus, mokėsi rikiuotės, statutų ir kitų bazinių karinių žinių. Po priesaikos naujų karių lauks tolesni baziniai kario kursai, kuriuose, tarsi kariuomenės pradžiamokslyje, jie mokysis karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis, taip pat atliks ir pirmuosius kovinius šaudymus.
Iškilmingos priesaikos ceremonijos metu Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ įteikta dalinio kovinė vėliava. Kariuomenėje dalinio kovinė vėliava turi ypatingą reikšmę – ji simbolizuoja dalinio egzistavimą ir yra svarbiausias jo atpažinimo ženklas. Prieš jį kariai prisiekia savo šaliai.
„Vardan laisvės ir didvyrių žemės!“ - tokį šūkį pasirinko po daugiau nei dešimtmečio Klaipėdoje atkurta motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija", kuri suformuota sujungus du Sausumos pajėgų batalionus: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną (Klaipėdoje) ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotąjį pėstininkų batalioną (Tauragės r.).
Dragūnų batalionas yra aukštai vertinamas pratybose tiek Lietuvos mastu, tiek tarp sąjungininkų. Šio bataliono kariai nuolat dalyvauja budinčiose nacionalinėse ir tarptautinėse pajėgose, tarptautinėse operacijose. Batalionas gerai žinomas ne vien pajūryje – dragūnai pasižymi aukštais rezultatais kariškių sporto varžybose ir turnyruose.