Klaipėdoje – drabužių perteklius?

Klaipėda

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

58080

Klaipėdiečiai skundžiasi dėl dažniausiai perpildytų tekstilės atliekų konteinerių - esą norint išmesti nereikalingus drabužius, juos kartais tenka tiesiog grūste grūsti ar važinėti po visą miestą, ieškant apytuščio konteinerio. Kyla klausimas: ar daugiau kaip šimtas visame mieste stovinčių talpyklų yra retai tuštinamos, ar Klaipėdoje - drabužių perteklius?

Pasak UAB „Dėvėdros“, kuriai priklauso visi šie konteineriai, atstovų, drabužių talpyklos yra tuštinamos kartą per dvi savaites. Tačiau patvirtino, jog atvejų, kai konteineriai yra perpildyti, būna, nes drabužių daug, o įmonė kartais tiesiog nespėja suktis.

Vis dėlto Klaipėdoje daugėja iniciatyvų ir vietų, kur dar galima atiduoti nereikalingus drabužius ir avalynę. Tačiau dauguma tokių idėjų autorių atkreipia dėmesį, kad reikalingi tik geros būklės drabužiai, nes nudėvėtų kratosi net ir itin prastai gyvenantys žmonės.

Nerado, kur išmesti

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi klaipėdietis Vidas: „Susidūriau su tokia problema. Klaipėdoje, šalia kai kurių šiukšlių konteinerių stovi tekstilės konteineriai „Tausokime gamtą„. Rašoma, kad ten galima mesti senus drabužius, avalynę, žaislus. Bandžiau atsikratyti savo sukauptu turtu ir, pasirodo, tai nėra taip paprasta, kaip atrodo.“

Klaipėdietis Vidas teigė dar prieš porą mėnesių tris drabužių maišus norėjo išmesti į Vilhelmo Berbomo gatvėje esantį tekstilės konteinerį, tačiau ten „turtą“ būtų tekę tiesiog grūste grūsti.

„Neseniai ten vėl nuvažiavau, tačiau konteineris vis dar buvo toks prigrūstas, kad drabužių maišai netgi sudėti šalia, o kai kurių iš jų turinys ištąsytas po kiemą„, - teigė jis.

Vyriškis surado konteinerį Kaštonų g., tačiau situacija ta pati - šis buvo prikimštas iki pat viršaus. Kretingos g. - vėl tas pats. Vidas pradėjo sukti galvą, ar konteineriai tiesiog retai tuštinami, ar žmonės taip greitai juos pripildo nereikalingų drabužių

„Nejaugi tie konteineriai apskritai nėra tuštinami? Galbūt tokiu būdu tiesiog siekiama sukurti iliuziją, kad miestas tausoja gamtą, skatina rūšiuoti, tačiau iš tiesų drabužius ir tekstilę tenka mesti į komunalinių atliekų konteinerį?“ - teiravosi pašnekovas.

Anksčiau, pasak jo, tokios problemos nebuvo, nes šalia „Akropolio“ stovėdavo Raudonojo Kryžiaus konteineris, kuriame vietos maišams visuomet atsirasdavo.

Mesti dar gana tvarkingus drabužius į buitinių atliekų konteinerį Vidui pasirodė nepilietiška, kadangi kartu su šeimos nariais visuomet stengiasi rūšiuoti atliekas. Tad palaukęs savaitėlę vėl pradėjo paieškas ir pagaliau rado tuščią konteinerį Sankryžos g. Ir drabužiai, ir avalynė tikrai galėtų būti kažkam naudingi. Tarp jų - ir vaikiški bei suaugusiųjų sezoniniai batai, ir geros būklės, tačiau atsibodę drabužiai.

Išmestus drabužius parduoda

UAB „Dėvėdra“, kuriai ir priklauso 108 Klaipėdoje stovintys tekstilės konteineriai, atstovė Renata Olchova teigė, kad konteineriai yra tuštinami kas antrą savaitę.

„Neneigsiu, būna atvejų, kai konteineriai yra perpildyti. Ypač po savaitgalio, kadangi tomis dienomis mes nedirbame, - teigė R. Olchova. - Tačiau ant kiekvieno konteinerio yra telefono numeris, kuriuo galima paskambinti ir pranešti apie perpildytą ar sulaužytą konteinerį. Tuomet reaguojame greičiau. Sykiu mes pasiūlome kitą patogią vietą, kur būtų galima išmesti drabužius.“

Pasiteiravus, kur vėliau keliauja tekstilės atliekos, moteris aiškino, kad jos vėliau vežamos į Plieno g. esantį sandėlį, kur yra dar sykį perrūšiuojamos. Geresni daiktai yra parduodami parduotuvėse Klaipėdoje ar užsienyje: Baltarusijoje, Latvijoje, Vokietijoje ir net Pakistane. Prastesnės būklės drabužiai yra pjaustomi ir tokios šluostės parduodamos pramonininkams. Na, o kiti, apie 20 proc., yra išvis nebenaudojami, tad jie yra deginami kaip biokuras.

„Tegul žmonės nesupyksta, kad mes parduodame drabužius, kadangi tai - mūsų vienintelis pajamų šaltinis, o už šiuos konteinerius žmonės nemoka ir niekada nemokės. O rūšiuoti tekstilės atliekas privalo visos Europos Sąjungos narės, - teigė pašnekovė. - Beje, reikia nepamiršti, kad parduoti yra geriau nei išmesti, nes daiktas pradeda gyventi kitą gyvenimą.“

Dalinasi su kitais

Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė teigė, kad, pamačius perpildytus konteinerius, apie tai galima pranešti ir Savivaldybei.

„Įmonė „Dėvėdra“ yra labai maža ir aptarnauja tik tris miestus. Niekas Lietuvoje nerenka tekstilės, tik ji. Taigi, matyt, įmonė nespėja visko aprėpti, nes turi tik vieną automobilį, tačiau į mūsų signalus visuomet reaguoja“, - teigė skyriaus vedėja.

Pasak pašnekovės, nereikėtų pamiršti, kad tekstilės atliekas galima vežti ir į didžiąsias atliekų surinkimo aikšteles: Plieno g. 13, Tilžės g. 66A ir Šiaurės pr. 30.

R. Jievaitienė pabrėžė, kad šalia minėtų tekstilės konteinerių sudėti drabužių maišai nebūtinai rodo, kad konteineriai yra perpildyti. Dažnai gyventojai maišus padeda tiesiog šalia tam, kad pasidalintų su kitais. Vieni drabužių pasirenka tvarkingai, kiti juos ištąso po visą kiemą.

Kur keliauja atliekos?

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) ekologė Ramunė Šličienė teigė, kad iš tekstilės konteinerių ir aikštelių jas surenka tekstilės atliekų tvarkymu užsiimanti įmonė, kuri šias atliekas rūšiuoja ir tinkamus naudoti rūbus atiduoda į labdaros įstaigas ar parduotuves. O iš naudojimui nebetinkamų tekstilės atliekų gamina šluostes ir kt. O kur jau visai niekam netinka - veža į sąvartyną arba energijos gamybai į „Fortum Klaipėda“ jėgainę.

„Tačiau savo aikštelėse turime ir kitus konteinerius, kuriuose keičiamasi daiktais. Jeigu žmonės atveža nebereikalingus, tačiau tvarkingus drabužius, batus, mes juos sudedame į atskirą jūrinį konteinerį ir laukiame žmonių, kuriems šių daiktų prireikia, ir leidžiame pasiimti juos nemokamai“, - atkreipė dėmesį R. Šličienė.

Pasak pašnekovės, ši paslauga Klaipėdoje yra labai paklausi. O į atliekų surinkimo aikšteles užklysta ne tik tie, kuriems reikalingi drabužiai, bet ir baldų restauratoriai ar knygų mėgėjai, kurie aikštelėje esą nuolat atlieka reviziją.

Pasiteiravus, kodėl reikia rūšiuoti tekstilę, pašnekovė atsakė, kad bet koks perdirbti tinkamas daiktas turėtų būti perdirbamas, o ne išmetamas lauk. „Tokia yra žiedinės ekonomikos logika ir mes jos turime laikytis. Tai - gamtos resursų tausojimas“, - pastebėjo ji.

Surenka tik tvarkingus drabužius

Anksčiau klaipėdiečiai galėjo drabužius sumesti į Raudonojo Kryžiaus konteinerį šalia „Akropolio“. Nors vieta žmonėms buvo labai patogi, tačiau prekybos centras atsisakė rūpintis organizacijos turtu, tad dabar juos galima paaukoti organizacijos būstinėje Klaipėdoje, adresu Taikos pr. 107. Tačiau čia priimami tik tvarkingi, išplauti ir išlyginti drabužiai.

„Vėliau mes juos aukojame sunkiai besiverčiantiems žmonėms ar daugiavaikėms šeimoms“, - pastebėjo Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos skyriaus sekretorė Dalytė Fabijonavičienė.

Pašnekovė pasidžiaugė, kad pastaruoju metu žmonės nebeneša šlamšto. „Tačiau tokių atvejų būna besikeičiant sezonams. Matyt, tuo metu žmonės kuopiasi namus. Tokius drabužius išmetame arba panaudojame juos kaip šluostes valymo darbams“, - teigė D. Fabijonavičienė.

Kuriasi ir feisbuko grupės

Siekiant atkreipti dėmesį į sąmoningą drabužių naudojimą, atsiranda vis daugiau originalių iniciatyvų. Feisbuke veikia grupė „Free your stuff LT / Atiduotuvė - Pajūrio miestai“, kurioje pajūrio gyventojai raginami atiduoti nereikalingus daiktus.

Grupės administratorė Gintarė Škutaitė apgailestavo, kad pajūrio gyventojai nėra tokie aktyvūs kaip vilniečiai ar kitų miestų gyventojai, tačiau po truputį atsiranda vis daugiau iniciatyvių ir sąmoningų žmonių.

Tokia iniciatyva, pasak pašnekovės, yra labai patogi, kadangi, norint atiduoti drabužį, batus, baldų ar buitinės technikos, kartais nė nereikia išeiti iš namų arba su susidomėjusiu žmogumi susitinki netoli namų ar darbo.

„Kartais tiesiog nekyla ranka išmesti daiktą. Ir pačiai teko atiduoti ne vieną porą gerų, bet nenešiojamų batų. Smagu, kai daiktas pradeda gyventi naują gyvenimą„, - teigė G. Škutaitė.

Pasak pašnekovės, būna atvejų, kai žmonės padovanotus drabužius vėliau pardavinėja. „Tačiau pykti nereikėtų. Jeigu aš atidaviau kažkam daiktą, jo likimas - nebe mano reikalas. Jeigu jis iš to uždirbs, kodėl gi ne?“ - kalbėjo G. Škutaitė.

„Lietuvoje yra drabužių perteklius“

Vilius VIKTORAVIČIUS, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas ir šios parapijos „Caritas“ vadovas

Dažnai būna tokių atvejų, kai mums paskambina žmogus ir sako: „Mirė mano devyniasdešimties metų močiutė, nebeturim kur dėti jos drabužių. Gal galime juos atvežti jums?“ Tačiau noriu pabrėžti, kad atvejai, kai norima atsikratyti nebereikalingais daiktais, nėra labdara. Mes visuomet priimame vaikiškus ar tiesiog geros būklės drabužius, tačiau senyvo amžiaus žmonių nunešiotų drabužių mums tikrai nereikia.

Būna, kad žmonės drabužių maišus tiesiog numeta bažnyčios kampe ar ant laiptų. Tokie atvejai ir perpildyti tekstilės konteineriai rodo, kad Lietuvoje yra drabužių perteklius ir jų poreikio nebejaučia net labdaros organizacijos.

„Norime paraginti žmones dalintis“

Eskedar MAŠTAVIČIENĖ, iniciatyvos „Padovanok suknelę“ autorė

Gruodžio viduryje ir vėl pradėsime rinkti sukneles mūsų akcijai „Padovanok suknelę“. Džiugu, jog klaipėdiečiai kasmet būna labai aktyvūs ir dovanoja švarias, geros kokybės ir puošnias sukneles. Vėliau mes jas dovanojame moterims, kurios šventinės suknelės nusipirkti neišgali.

Apskritai pagrindinis mūsų tikslas - skatinti sąmoningą vartojimą ir paraginti žmones dalintis. Mes perkame tikrai per daug ir vėliau išmetame daiktus, nors galėtume juos kam nors atiduoti.

Labai kviečiame ir šiemet klaipėdiečius prisijungti prie iniciatyvos. Netrukus žiniasklaidoje paskelbsime informaciją apie vietas, kuriose bus galima atnešti sukneles. Žinoma, dėl informacijos galima kreiptis ir mūsų feisbuko grupėje „Padovanok“.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt