Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atliko didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, siekiant nuslėpti pajamas bei išvengti mokesčių.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. gegužės mėn. įtarus, kad Plungės rajono ūkininkas, galimai apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą bei, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą galimai įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. 2018 m. gruodžio mėn., bendradarbiaujant su Klaipėdos apskr. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos, Plungės r. PK, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnais bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais net keliolikoje vietų – automobiliuose, parduotuvėse, ūkiuose, ofise, skerdykloje, darbuotojų namuose – buvo atlikta daugiau kaip pusšimtis kratų.
Tyrimui vadovavo, jį organizavo ir bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Į teisiamųjų suolą sėsiantys keturi, bendrininkų grupėje veikę asmenys, kaltinami tuo, kad vertėsi šešėline prekyba mėsos gaminiais, mokėjo darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį ir taip siekė išvengti mokesčių. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus nesumokėta 283 613,18 eurų mokesčių. Atlikto ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys pakankami dviem bendrininkų grupėje veikusiems asmenims pareikšti kaltinimus ir dėl galimo poveikio darymo liudytojams.
Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už poveikį liudytojui –laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.