Klaipėdietiškas požiūris į Triesto uosto ir miesto draugystę

Klaipėda

Dalios Bikauskaitės nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

100787

Šiemet 300 metų sukaktį švenčiantis Triesto uostas pristatomas ne kaip Italijos, o kaip visai Europai dirbantis uostas. Jis senesnis už Klaipėdos uostą ir jame perkraunama apie 20 mln. tonų daugiau krovinių nei Lietuvos uoste. Tiek, kiek mūsų uoste perkraunama krovinių iš viso per metus, jame perkraunama vien tik naftos produktų. Labiausiai nustebino tunelis geležinkelio vagonams po miestu.

Foto galerija:

Gidė Serena Valent sako, kad Triestas - labai senas Šiaurės Italijos miestas. Čia gyvenvietė jau buvo prieš atvykstant romėnams. Senovės romėnų miestas čia pastatytas I a. viduryje prieš mūsų erą. Laisvą uostą, kuriame buvo galima prekiauti be mokesčių jūrininkams, o užsieniečiams įsigyti turto, Austrijos imperatorius Karolis VI čia atidarė 1719 metais, nuo tada miestas švenčia savo antrąjį gimimą. Austrijos imperijos laikais iš šio uosto buvo plukdomos visos jai reikalingos prekės, tarp jų ir kava. Triestas iki šiol vadinamas kavos miestu, tiesa, yra antras po Neapolio. Jame skrudinamos ILLY kavos pupelės.

Garsina burlaivių regata „Barcolana“

Šiais laikais šiame mieste, be italų, gyvena ir slovėnų, o austrai - jau tik turistai. Maždaug 10 proc. vaikų mokosi slovėnų mokykloje. Miesto apylinkėse nemažai gyventojų kalba slovėnų kalba, mat nuo Triesto iki sienos su Slovėnija yra tik keliolika kilometrų. Triestas - prekybos miestas. Gyventojų jis turi 200 tūkst., kurių dauguma užsiima prekyba. Mieste gana daug draudimo kompanijų.

Triestas turi jūrininkų globėją, kuris yra labai gerbiamas šiame jūriniame mieste. Tai San Giustas, kariškis, gyvenęs senovės romėnų epochoje ir priėmęs krikščionybę. Pagonys jį nuskandino jūroje. San Giusto katedra - pati gražiausia bažnyčia mieste.

Triestą pasaulyje garsina antrą spalio sekmadienį čia vykstanti garsioji pasaulinė burlaivių regata „Barcolana“, kurioje dalyvauja apie 2 tūkst. burlaivių. Visa Triesto įlanka būna nusėta burėmis, tai labai gražus vaizdas. Ši regata čia jau organizuojama 50 metų ir tai būna didžiausia šventė mieste.

55 proc. krovinių atgabenama geležinkeliu

Triestas - dvyliktas uostas Europoje pagal krovinių tonažą ir pirmas Italijoje pagal geležinkelių išvystymą. Į jį 55 proc. krovinių atgabenama geležinkeliais, kuo labai didžiuojasi Triesto uosto atstovai. Beje, į Klaipėdos uostą daugiau kaip 60 proc. visų krovinių atgabenama geležinkeliu. Taigi ir klaipėdiečiai turi kuo didžiuotis.

Skirtingai nei pas mus, visas geležinkelis priklauso uosto direkcijai. Traukiniai pilnais sąstatais iš uosto išvažiuoja kasdien kas keturias valandas į Vokietijos Kylio uostą. Žinia, į jį plaukia keltai ir iš Klaipėdos. Neatmetama galimybė, kad Trieste kraunami kroviniai kada nors pasieks ir Lietuvos uostą.

Suprantama, ekologinės problemos yra svarbios ir Triesto miesto gyventojams. 1961 metais Triesto uosto direkcija, gavusi Italijos Vyriausybės palaiminimą ir siekdama, kad visi geležinkelio vagonais gabenamų krovinių srautai darytų kuo mažesnę įtaką Triesto gyventojams, pradėjo statyti 8 km ilgio tunelį po miestu. Jis buvo statomas 20 metų ir baigtas 1981 metais. Užtat dabar geležinkelio vagonai netrukdo miesto gyvenimui: neteršia ir netriukšmauja. Visi geležinkelio vagonai, kurie atvyksta į uostą, važiuoja tuo tuneliu. Toks prabangus dalykas Klaipėdos uoste, deja, neplanuojamas.

Pinigų iš uosto neatima

Pernai Triesto uoste perkrauta apie 62 mln. tonų krovinių, iš kurių 42 milijonai tonų buvo naftos produktai. Uoste yra ir jų perdirbimo gamykla, ir didžiulis naftos terminalas.

Europos Sąjungai (ES) buvo kilęs įtarimas, kad Klaipėdos uoste ribojamas naujų žaidėjų atėjimas į uostą, kad nuoma 50 metų yra per ilgas laiko tarpas. Tad Lietuvoje vyko konkursai, žemės nuomos sutartys buvo pasirašomos iš naujo. O, pasirodo, Triesto uoste konteinerių ir naftos produktų terminalai turi koncesijos sutartis 60 metų.

Triesto uostas valdomas pagal labai panašų modelį kaip ir Klaipėdos. Jį valdo tiesiogiai Italijos transporto ministerijai pavaldi įstaiga. Valstybė uosto direkcijai lėšų neduoda, investicijoms ji naudoja iš savo tiesioginės veiklos gautas lėšas.

Skiriasi tik gaunamų pajamų procentai. Klaipėdos uostas 90 proc. savo pajamų gauna iš rinkliavų ir tik 10 proc. - iš žemės nuomos, o Trieste iš rinkliavų gaunamos pajamos sudaro 50 proc., o likusios gaunamos iš kitų uosto veiklų, žinoma, ir iš žemės nuomos.

Palyginti su mūsų uostu, skirtumas toks, kad jau ne pirmus metus iš Klaipėdos uosto direkcijos pinigai imami į valstybės biudžetą, o iš Triesto direkcijos pinigai nėra paimami ir lieka uostui plėtoti. Tai daug metų buvo daroma ir Lietuvoje, tačiau dabar Klaipėdos uosto direkcija moka valstybei „riebius“ dividendus.

Įdomu tai, kad Triesto uosto direkcija gali vykdyti investavimo politiką ir įsigyti, pavyzdžiui, kitus užsienio uostus. Tačiau pirkti Italijos uostų negali, nes tai daryti draudžia šalies įstatymas.

Triesto uosto direkcija iš uosto operatorių reikalauja pateikti ne tik informaciją, kiek krovinių bus perkraunama per metus, bet ir kiek žmonių dirbs. Taigi terminalų operatoriai turi išlaikyti tam tikrą krovinių kiekį ir tam tikrą darbo vietų skaičių. Beje, įsipareigojimo dėl darbo vietų išlaikymo Lietuvoje nėra.

Galime pavydėti gylio ir estakadų

Triesto uoste įgyvendinami 6 projektai naudojant ir ES paramą. Daugiausia jų yra susiję su energetika ir užterštumo mažinimu. Visiems projektams patvirtintas 126 mln. eurų biudžetas, iš jų 32 mln. eurų - ES lėšos.

Gylis Triesto uosto konteinerių terminale, kurio pusė priklauso MSC kompanijai, - 18 metrų. Gylis natūralus, nešmenų beveik nėra, tad nėra ir problemų siekiant išlaikyti projektinį gylį. To Klaipėdos konteinerių terminalų atstovai tikrai gali pavydėti, nes pas mus reikia gana dažnai valyti dugną.

Įspūdingos Triesto uosto kelių kilometrų ilgio estakados. Panašias mes turime ties Jakų žiedu, bet jos yra 5 kartus mažesnės nei Trieste. Į estakadas investavo uosto direkcija siekdama bendros naudos miestui ir uosto operatoriams.

Direkcija - gyventojų ambasadorė

Triesto uosto direkcija savo bendrąjį planą pasitvirtino 2016 metais, kuriame numatytos teritorijos plėtrai. Tą planą tvirtino ne tik Italijos transporto ministerija, bet ir municipalitetas. Kadangi šis uostas yra visai arti Slovėnijos, jį tvirtino ir atitinkamos Slovėnijos institucijos. Klaipėdos uosto bendrojo plano tvirtinimas kol kas tebėra įstrigęs.

Triesto uosto direkcija dalyvauja sprendžiant miesto, regiono, laisvosios ekonominės zonos reikalus. Ji save vadina gyventojų ambasadore.

Uosto direkcijos atstovai tikina, kad jiems svarbu ne tik uosto infrastruktūra, bet ir žmonės, kad jie nesikrato atsakomybės už tai, kas vyksta uoste.

Uoste ant krantinės esančią seną plieno liejyklą, kurioje laivais atplukdyta geležies rūda kraunama atviru būdu ir dulka, norima uždaryti. To nori ir miestas, ir uosto direkcija. Tačiau toje liejykloje dirba 500 žmonių, tad kol kas to padaryti nepavyksta. Iškilo problema, kaip išsaugoti 500 darbo vietų.

Bendradarbiauja su Kinija

Iš Artimųjų Rytų ir Kinijos į Triesto uostą atkeliauja 35 proc. krovinių. Triesto uosto direkcijos vadovas Zeno D’Agostino sako, kad kaip ir visai Europai, taip ir Triesto uostui Kinija yra labai svarbi, nes iš jos atgabenama didelė dalis krovinių, kurie paskui keliauja į Europos gamyklas, pavyzdžiui, automobilių detalės. Pasak jo, anksčiau didžiausios laivybos kompanijos buvo Europoje, o dabar situacija keičiasi, Kinijos kompanija tampa viena iš lyderių, ir visi didieji uostai tampa jos partneriais.

Šiemet kovą buvo pasirašyta sutartis tarp Triesto uosto, Italijos vyriausybės ir Kinijos statybos kompanijos. Kinijos interesas - Trieste statyti geležinkelių terminalą. Šiuo metu sprendžiama, kurioje vietoje jis turėtų atsirasti. Slovakijoje ji norėtų dalyvauti vystant geležinkelių logistikos terminalą. Kinijoje planuojama išvystyti logistikos ir pramonės zoną, į kurią būtų importuojamos prekės iš Italijos. Žodžiu, kinai investuoja Italijoje, o italai - Kinijoje.

Triesto uosto direkcijos vadovas Z. D’Agostino neneigia, kad bendradarbiaujant su Turkija iškyla problemų dėl ekonominės krizės joje. Dėl šios priežasties Triesto uoste puspriekabių sumažėjo 25 proc. Anksčiau daug vilčių buvo dedama į Irano rinką keliaujant per Turkiją. Dabar Triesto uoste galima matyti ryšių su Iranu. Dalis vilkikų vairuotojų yra iraniečiai, apie 15 proc. ro-ro krovinių yra jau susiję su Iranu.

Turkijos krizė ir pašliję santykiai su Iranu buvo priežastis, kad Trieste ro-ro krovinių apyvarta sumažėjo.

CKT terminale dirbama sparčiau

Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) taip pat yra ro-ro krovinių terminalas, kokį turi ir Triesto uostas. CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas sako, kad jo terminale keltai apdorojami greičiau nei Triesto uoste. Pavyzdžiui, vidutiniškai keltas, plaukiojantis linija Klaipėda-Kylis (Vokietija), apdorojamas per 4 valandas, o Trieste, tiesa, gerokai didesnis keltas apdorojamas per 6 valandas. Tačiau megakeltas prie krantinės Trieste stovi 18 valandų, tad italai gali neskubėti. Klaipėdos keltai stovi tiek, kiek reikia krovos operacijoms atlikti. Mūsų uoste dirbama efektyviau.

CKT kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ketina įgyvendinti projektą - vilkikų priekabas krauti ant specialių vagonų ir pasiūlyti rinkai naujas paslaugas. Be to, tai sumažintų autotransporto srautą mieste ir visoje šalyje, kartu ir aplinkos taršą. Toks projektas Trieste įgyvendintas jau labai seniai. Tikimasi panašių dalykų kitais metais pamatyti ir Klaipėdoje.

Užtat CKT jau įdiegta nauja terminalo valdymo sistema, kurią Triesto uostas dar tik planuoja diegti. Į uostą įvažiuojantis autotransportas yra fotografuojamas, nuotraukos laikomos dvejus metus. Jeigu įvyksta koks nors pažeidimas, iš karto galima nustatyti, kurioje vietoje jis buvo padarytas. Ta sistema padeda geriau išnaudoti aikšteles ir vietą atviroje sandėliavimo zonoje. Trieste taip pat trūksta vietos kroviniams sandėliuoti.

Prie Italijos ir Slovėnijos sienos yra transporto kaupimo aikštelės, kuriose atvykusiam, pavyzdžiui, iš Turkijos vilkikui gali būti atliktos muitinės procedūros. Pasak K. Grigalausko, gal reikėtų tokias aikšteles įrengti ir Klaipėdoje, jeigu dėl audrų ar kitokių techninių problemų kartais sutriktų keltų eismas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt