Klaipėdiečiai dėl triukšmo vienas kitam ir gerklę perkąstų

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

107934

„Tyčia apsiauna batus ir į grindis mėto kamuolį", - neapsikentusi viename daugiabutyje kaimynų keliamo triukšmo pareiškė jame gyvenanti moteris, kone pradėjusi karą su kaimynystėje gyvenančiais žmonėmis ir nuolat jiems kviečianti policijos pareigūnus.

Klaipėdoje, Vingio gatvėje, gyvenanti Aldona A. teigia, kad ne tik kaimynai į jos lubas beldžiasi, bet ir ji pati klebena įvairių institucijų duris, tačiau jaučiasi atsimušanti kone į sieną - triukšmas tęsiasi, o kaimynai esą jaučiasi kone nebaudžiami. „Nebeįmanoma. Daugybę kartų kviesta policija“, - apie savo beviltišką situaciją laiške redakcijai pasakojo moteris, tikinusi, kad dėl triukšmo kreipėsi net ir į prokurorus. Kita vertus, nuolat kviesti policijos pareigūnus gali būti puikus būdas kaimynus išėsti.

Skundžiasi naujakuriais

Daugybę metų Vingio gatvėje gyvenusi Aldona anksčiau tikino su panašiomis problemomis nesusidūrusi. Deja, ji pasakojo, kad prieš ketverius metus šalia jos buto atsikėlė gausi šeima su keliais vaikais.

„Jų šeimą dėl blogo elgesio jau iškraustė iš vieno buto kitoje gatvėje. Tačiau jiems apsigyvenus virš mūsų, vėl prasidėjo beldimas“, - laiške „Vakarų ekspresui“ rašė Aldona.

Tiesa, ar išties šeima buvo iškraustyta iš kitoje gatvėje esančio daugiabučio dėl neva netinkamo elgesio, nežinia. Paprastai, jei būstas yra socialinis, o jame gyvenantys žmonės trukdo kaimynams, nesilaiko higienos reikalavimų, gyventojus gali iškraustyti Klaipėdos miesto Socialinio būsto skyriaus specialistai, kurie dėl iškeldinimo kreipiasi į teismą.

Tačiau Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė teigė, kad nei nurodytas butas Vingio gatvėje, dėl kurio skundžiasi Aldona, nei kitas butas, iš kurio, anot Aldonos, šeima buvo iškraustyta, Klaipėdos miesto savivaldybei nepriklauso, todėl negali būti socialiniai.

Bauda nepadėjo

Aldona laiške pažymėjo turinti ir sveikatos sutrikimų, todėl ramybė jai itin svarbi, deja, moteris nesijaučia gyvenanti tylioje aplinkoje. Taigi, ji tikino nuolat kviečianti ne tik policiją, tačiau ir apie triukšmą bute pranešusi Vaiko teisių apsaugos tarnybai, net prokurorams, informavo ir namo administratorių. Po truputį jos spintoje prisikaupė institucijų atsakymų šūsnis.

„Vieną kartą kaimynei skirta 20 eurų bauda, tačiau net ir ji nepadėjo - mes toliau gyvename nuolatiniame bildesyje ir triukšme.

Dažniausiai triukšmas girdimas nuo pat ryto iki vakaro 23 valandos ar net vidurnakčio“, - neviltį liejo Aldona.

Policija vyksta dažnai

Apie tai, kad Vingio gatvėje dažnai važinėja policijos pareigūnai, patvirtino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.

Pareigūnai pripažįsta - daug iškvietimų Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose būna būtent dėl triukšmo.

„Apgailestaujame, bet suteikti informacijos apie konkretų adresą, saugodami ten gyvenančių asmenų privatumą, negalime“, - paklausta, kiek kartų pareigūnai vyko į esą triukšmaujančios šeimos namus, pareiškė A. Grauslienė.

Vis dėlto ji skaičiavo, kad vien nuo šių metų sausio pradžios visoje Vingio g. yra gauti 746 iškvietimai. „Bet Vingio gatvė ilga, ten daug barų, gyvenamųjų namų ir kitų adresų„, - „Vakarų ekspresui“ komentavo ji.

Kaip policija drausmina triukšmadarius?

Ką daro policijos pareigūnai, sulaukę pranešimo apie triukšmą?

„Esant iškvietimui dėl galimai keliamo triukšmo, atvykę pareigūnai pirmiausia patys įvertina situaciją - jei triukšmas girdimas, pasikalbama su triukšmą keliančiais asmenimis, surašomas protokolas. Jei triukšmo nesigirdi, pirmiausia pasikalbama su asmenimis, kurie gyvena adresu, kuriuo skundžiamasi.

Taip pat pasikalbama su kaimynais. Jei kaimynai teigia buvus triukšmą, jie parašo pareiškimą, kuriuo remiantis gali būti surašytas protokolas“, - komentavo A. Grauslienė.

Triukšmo klausosi ir Savivaldybė

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius aiškino, kad skundo dėl Vingio gatvėje gyvenančios šeimos yra sulaukusi ir Savivaldybė.

„Kai specialistai atvyko, triukšmo nesigirdėjo. Tačiau visais atvejais specialistai apsilanko bute, iš kurio, kaip teigia kaimynai, sklinda triukšmas. Pasišnekame. Dažniausiai gyventojai atsako, kad netriukšmauja. Specialistai aptaria situaciją su visomis pusėmis. Ir išaiškina, kas yra viešoji rimtis, jos trikdymas. Tad ir šįkart prevenciškai visoms pusėms paaiškinome apie ramybę„, - pasakojo M. Pankevičius.

Specialistas aiškino, kad dar didesnis dėmesys į problemą yra atkreipiamas tada, kai skundai skrieja iš ne vieno konkrečiame daugiabutyje esančio buto.

Anot jo, Savivaldybės atstovai į vieną butą yra vykę ir vidurnaktį tam, kad patikrintų, ar iš jo išties sklinda triukšmas.

Tačiau tąkart šis faktas nepasitvirtino.

Nustatytos triukšmo ribos

Už triukšmą baudžiama ir dieną, ypač jei triukšmaujama gatvėje arba įstaigoje. Triukšmo ribiniai dydžiai dieną, taikomi gyvenamosiose patalpose, yra gerokai didesni. Tačiau ką daryti, jei ir jie viršija normas? „Yra Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri nustato, ar viršija garsų ribinius dydžius“, - apie tai, kur galima kreiptis gyventojams dėl triukšmo nustatymo, sakė M. Pankevičius.

Jis dėstė, kad kartais dėl triukšmo gyventojai vienas kitam kone gerklę perkąstų - yra pasiryžę atjungti elektros jungiklius, belsti į lubas ar grindis.

„Specialistai tokių atvejų nėra nustatę, tačiau girdime, kai žmonės ateina nusivylę, sako, kad pasiėmę šluotą beldžia, eina, mėgina sakyti, stumdosi. Raginame tokių veiksmų nesiimti“, - sakė M. Pankevičius.

Jis dėstė, kad gyventojams gali būti pasiūlyta kreiptis ir į teismą - tai kraštutinė priemonė. „Jeigu man neleidžia kitas asmuo naudotis savo nuosavybe, teks nueiti ilgą kelią ir ieškoti teisininko parengti ieškiniui, kad teismas jį nagrinėtų, priimtų sprendimą„, - vargo kelią, kuriuo turėtų eiti su kaimynais karą dėl triukšmo paskelbęs žmogus, įvardijo M. Pankevičius.

Tiesa, specialistas apie tokius atvejus teisėje kol kas nėra girdėjęs.

Anot jo, remonto atvejais, kai skleidžiamas triukšmas, žvelgiama šiek tiek atlaidžiau. Jei remonto metu kalama ar gręžiama, būtina ne mažiau kaip prieš 7 dienas apie tokį remontą pranešti Savivaldybei. Pranešimas nukeliauja į Sveikatos apsaugos skyrių, kuris rekomenduoja, kokias triukšmo mažinimo priemones naudoti.

Šiuo metu gyvenamųjų namų pastatuose nuo 6 val. ryto iki 18 val. vakaro leidžiamas maksimalus garso lygis - 55 decibelai, tokį garsą paprastai sukelia įprastinė kalba.

Nuo 18 iki 22 valandos leidžiamas maksimalus garso lygis leidžiamas iki 50 decibelų, tai atitinka lietaus sukeliamą garsą. Nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto maksimalus garso lygis gali siekti 45 decibelus, panašų garsą gali skleisti lapų šnaresys.

Atsakymo nepateikė

Tačiau M. Pankevičius taip pat dėstė, kad Viešosios tvarkos skyriaus specialistai nematuoja triukšmo decibelais - tam reikalinga speciali įranga, apmokyti specialistai.

Savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė teigė, kad Savivaldybė yra sudariusi sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri, esant gyventojų prašymui, Savivaldybės užsakymu gali profesionaliai pamatuoti triukšmą butuose. Matuojamas ir kavinių, barų keliamas triukšmas.

Tačiau Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistas Edvardas Gasperavičius tikino priešingai nei Savivaldybės atstovai - esą butuose keliamo triukšmo specialistai nematuoja.

„Higienos norma nėra taikoma gyventojų, gyvūnų keliamo triukšmo atvejais. <...> Tai yra buitinis triukšmas, kurio mes nematuojame. Buitinio triukšmo atveju reikia kviesti policiją„, - nukirto jis.

Lapkričio 11 dieną „Vakarų ekspresas“ apie šią situaciją pasiteiravo Socialinių reikalų departamento direktoriaus Deivido Petrolevičiaus, tačiau iki šiol atsakymo į užklausą redakcija taip ir nesulaukė. Departamento atstovai teigė, kad direktorius išvykęs į komandiruotę. Tad kaip išties numato sutartis, ar laboratorijos specialistai turi matuoti butuose sklindantį triukšmą, kol kas nežinia.

O kiek ši sutartis klaipėdiečiams kainavo?

„Informuojame, kad 2017-02-23 sutartis Nr. J9-443 su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija sudaryta 36 mėnesiams už 2051,10 euro Gyvenamosios aplinkos kokybės tyrimo paslaugai: triukšmo matavimai, oro temperatūros ir santykinės drėgmės matavimai ir parazitologinis smėlio tyrimas“, - atsakyme „Vakarų ekspresui“ teigė Savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vyr. specialistė Milda Milbutaitė.

Būdas išėsti kaimyną

M. Pankevičius pasakojo, kad būna ir tokių atvejų, kai atvykę specialistai pamato besiskundžiantį žmogų, kuris tą akimirką girdi kažkokį triukšmą, tačiau patys specialistai - ne. Anot jo, tai gali lemti ir to žmogaus sveikatos sutrikimai - kartais žmonės girdi balsus, garsus, kurių išties nėra.

Tai, kad kartais žmonės dėl triukšmo skundžiasi visai nepagrįstai, „Vakarų ekspresui“ anksčiau pasakojo ir patys klaipėdiečiai. Prieš kelerius metus dienraštis rašė apie situaciją, kai Mogiliovo gatvėje su šeima persikėlusi moteris, anksčiau neturėjusi jokių problemų su policija, gavo ne vieną baudą dėl triukšmo, o kartą triukšmas pačių pareigūnų buvo užfiksuotas net tada, kai visa šeima miegojo. Už tai jiems teko sumokėti baudą. Galiausiai šeimai teko iš minėto buto išsikraustyti.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt