Kitų metų biudžete – 3 milijardų eurų deficitas

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

190677

Pirmadienį Ministrų Kabinetas neformaliame pasitarime aptarė ateinančių metų biudžetą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė žurnalistams atskleidė, kad 2022 metų valstybės biudžeto deficitas bus 3,1 proc. nuo šalies BVP.

Ministrės teigimu, kitų metų biudžete bus išskiriamos keturios kryptys: saugumas, galimybės, žmonių pajamos ir skurdo mažinimas. Pasak ministrės, kitais metais planuojama surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.

„Žvelgiant į viešojo sektoriaus biudžetus, valstybės biudžete, eliminavus kovido poveikį, matom, kad valstybės biudžeto pajamos yra 13,86 mlrd., išlaidos 16,481 mlrd., neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamos yra 11 mlrd., išlaidos – per 13 mlrd.“, – pirmadienį po neformalaus ministrų pasitarimo kalbėjo G. Skaistė.

G. Skaistė pristatė ir Sodros, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei savivaldybių biudžetus: Sodra kitais metais surinks 5,8 mlrd, o išleis 5,5 mlrd. eurų, PSDF lėšos sieks 2,7 mlrd. eurų. Savivaldybių pajamos sieks 4,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 4,3 mlrd. eurų.

Pasak ministrės, valstybės biudžeto pajamos kitais metais turėtų augti 11,4 proc., o išlaidos 8,3 proc. Sodros biudžeto pajamos, planuojama, kils 9,5 proc., išlaidos 8,8 proc. 2022 m. numatomas didesnis PSDF išlaidų augimas. Ministerijos skaičiavimais, PSDF išlaidos kitąmet paaugs 12,1 proc., o pajamos kils tik 7,9 proc.

„Didžioji dalis išlaidų skiriama socialinei apsaugai, tai yra 7,8 mlrd., taip pat švietimui 2,8 mlrd., ir sveikatos apsaugai 3,3 mlrd. eurų. Lyginant 2022 metų biudžeto išlaidų augimą su 2021 metais, išties nominalus, absoliutus augimas skaičiais didžiausias yra, natūralu, tose srityse, kurios imliausios biudžeto išlaidoms, t.y. socialinei apsaugai. Tačiau, jei žiūrint į procentinį augimą, 14 proc. nuo praėjusių metų išlaidos auga švietimo, sveikatos ir aplinkos srityse“, – pristatydama biudžetą sakė finansų ministrė.

Ministrė pristatymo metu informavo, kad 2022 m. bus siekiama didinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,05 proc. BVP. Tai esą kainuos papildomus 128 mln. eurų. Prie saugumui skirtų išlaidų taip priskiriamos lėšos pandemijos valdymui, priemonėms saugumui dėl Astravo atominės jėgainės užtikrinti bei migrantų krizei valdyti (fiziniam barjerui ir migrantų srautų valdymui).

COVID-19 situacijai valdyti Vyriausybė planuoja skirti 304 mln., Astravo atominės elektrinės saugumo poreikiams 17,8 mln. eurų. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms numatoma skirti 102,8 mln., o migrantų srautų valdymas turėtų atsieiti apie 4,1 mln. eurų.

G. Skaistė pristatė, kad Lietuva iš ES kitais metais įsisavins 2 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis turėtų būti skiriama investicijoms į mokslą, verslą ir inovacijas (470 mln. eurų), taip pat daugiabučių renovacijai ir energijos kaupimo įrenginių plėtrai (366 mln. eurų). 349 mln. eurai ES paramos turėtų būti skirta švietimui.

Anot ministrės, specialus dėmesys biudžete numatytas šiais metais Seime pasiekto partijų susitarimo dėl švietimo tikslams įgyvendinti: 229 mln. eurų, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.

Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų atsieis MMA kėlimas nuo 642 iki 730 eurų. Mažų koeficientų padidinimas dėl MMA didinimo kainuos 27,6 mln. eurų. Taip pat planuojama 4 eurais kelti pareiginės algos bazinio dydį, kas biudžetui kainuos 86,1 mln. eurų. Norint padidintų maksimalų taikytiną NPD nuo 400 iki 460 eurų valstybės biudžetui atsieitų 74,1 mln. eurų, skaičiuoja ministerija.

Skurdo mažinimui Finansų ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija kitais metais turėtų augti 51 vienu euru iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu padidėti 48 eurais – iki 489 eurų.

G. Skaistė taip pat pažymėjo, kad valstybės biudžeto deficitas kitais metais sieks 3,1 proc. nuo šalies BVP.

„Biudžeto deficitas vis dar išlieka ženklus, tai yra 3,1 nuo BVP, tačiau iš šio deficito 0,7 proc. punkto sudaro išlaidos, kurias sudaro vienkartinės išlaidos. Tai su pandemijos situacija susijusios išlaidos, su fizinio barjero statyba pasienyje, su migrantų srautų suvaldymu, todėl, tikėtina, kad tai nėra tvarūs ir ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie persikels į kitus metus. Biudžeto deficitas, susijęs su ilgalaikiais įsipareigojimais, yra šiek tiek mažesnis“, – žurnalistams pabrėžė G. Skaistė.

Ministrė paminėjo ir Lietuvos skolą, kurią anot jos, suvaldyti pavyko.

„Matome, kad išties pavyko vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti skolos augimą, ateinančiais metais prognozuojame, kad valdžios sektoriaus skola procentais nuo BVP sudarys 45,6 proc. nuo BVP“, – prognozavo G. Skaistė. Ji taip pat nurodo, kad valstybės skola iki 2024 m. dar sumažės ir sieks 44,5 proc. Lietuvos BVP.

Vyriausybė 2022 m. biudžetą ketina svarstyti posėdžio metu trečiadienį. Ministrams pritarus, biudžeto projektas bus teikiamas svarstyti Seime.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt