Kitais metais žadama daliai Lietuvos gyventojų kompensuoti skiepus nuo erkinio encefalito

Vilnius

ELTA nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

92834

Daugėjant susirgimų erkiniu encefalitu, Seime surengtoje diskusijoje raginta sekti kai kurių Vakarų šalių pavyzdžiu ir svarstyti galimybę valstybei kompensuoti vakciną nuo erkinio encefalito. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė žada, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys kompensacijų gali sulaukti kitąmet.

Diskusijos iniciatorė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė sako, kad nuspręsta kreiptis į ministeriją raginant skiepą nuo erkinio encefalito įtraukti į vaikų privalomų skiepų sąrašą.

„Nusprendėme kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą prašydami įtraukti skiepus nuo erkinio encefalito į vaikų skiepijimo kalendorių. Taip pat svarstyti galimybę biudžete numatyti lėšas skiepams visiems norintiems pasiskiepyti. Kadangi, kaip žinoma, skiepai labai brangiai kainuoja ir didelė dalis žmonių tiesiog sau negali to leisti, todėl valstybė turėtų įsijungti ir pagelbėti tiems, kurie nori pasiskiepyti, kompensuoti skiepus“, – sakė A. Gedvilienė.

SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė sako, kad skiepai nuo erkinio encefalito jau įtraukti į prioritetų sąrašą.

„Šiais metais yra patvirtinta nauja Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, kurios viena iš priemonių yra numatyta, kad vertinti erkinio encefalito rizikos grupes ir svarstyti jų skiepijimo galimybes. Šios priemonės įgyvendinimo terminas yra kiti metai – 2020-ieji, ir atitinkamai tuo metu mes turėtume turėti kažkokį sprendimą. Sprendimas paprastai priimamas ne vien tik Sveikatos apsaugos ministerijos, prie programos yra sudaryta nepriklausoma ekspertų grupė“, – sakė L. Ašoklienė.

Pasak jos, nepriklausomi ekspertai – universitetų mokslininkai, infektologai pateiks rekomendacijas, kokius asmenis įtraukti į rizikos grupes. Finansavimo galimybės esą paaiškės, kai bus apsispręsta, kokią žmonių grupę skiepyti ir nuo ko pradėti.

„Prioritetų sąraše paprastai būdavo kitos infekcijos, kitos ligos, šiuo metu programoje kaip prioritetinį mes turime erkinį encefalitą. Sergamumas iš tiesų aukštas, turime mirčių atvejų. Akivaizdu, kad masiniai skiepijimai Lietuvai turbūt yra per brangūs ir tai neįmanoma. Todėl atitinkamai reikia pasirinkti tas grupes, nuo kurių galėtume pradėti“, – sakė L. Ašoklienė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas sako, kad kito būdo apsisaugoti nuo erkinio encefalito nėra, tik skiepai. Valstybė esą turėtų ieškoti būdų juos kompensuoti.

„Pacientų, susirgusių erkiniu encefalitu, kasmet daugėja. Jei vertintume ilgalaikius duomenis, tai per pastaruosius 30 metų sergamumas šia liga yra didėjantis. Erkinis encefalitas yra klastinga liga. Apsisaugojimo priemonė vienintelė – tik vakcinacija. Problemų yra kelios: antivakcininis judėjimas, skleidžiantis neteisingas žinias apie vakcinų saugumą, antra problema – menkas visuomenės išmanymas ir per menkas dėmesys šiai problemai ir trečias dalykas ekonominis, sakykime, keturių asmenų šeimai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito per vienerius metus išeina pakankamai didelės išlaidos. Rinkoje yra dvi vakcinos, mažiausias kiekis – trys vakcinos dozės per metus. Būtų gerai jeigu valstybė prisidėtų“, – sakė L. Svetikas.

Pasak jo, puikus pavyzdys yra Austrija, kuri daug metų kompensuoja skiepus nuo erkinio encefalito ir yra pasiekusi puikių rezultatų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Medicinos entomologė Milda Žygutienė sako, kad erkinį encefalitą erkės įgyja nuo graužikų, o vėliau įvairiais būdais platina.

„Gamtinis erkinio encefalito viruso rezervuaras yra smulkieji graužikai. Jie patys neserga, bet jie savo kraujyje turi šitą virusą. Kadangi jie yra erkių maitintojai, tai tokiu būdu užsikrečiama. Šiaip erkė yra labai imli šitam sukėlėjui ir yra keli perdavimo būdai. Tai ir patelė kiaušiniui gali perduoti, ir jei tam tikroje vystymosi fazėje virusą įgyja, tai jinai jo nepaleidžia visą likusį gyvenimą. Dar vienas dalykas – erkės maitinasi namine fauna, daug erkių yra sukibusios ant vieno gyvūno, ir jeigu iš tos „kompanijos“, kai dešimt ar dvidešimt erkių yra sukibusios, yra bent viena užsikrėtusi erkinio encefalito virusu, tai po mitybos ciklo nukritusios jos visos turės virusą“, – aiškino M. Žygutienė.

ULAC duomenimis, šių metų liepą trys asmenys paguldyti į ligoninę dėl erkinio encefalito , kuriuo, kaip įtariama, jie užsikrėtė per termiškai neapdorotą ožkos pieną. M. Žygutienės teigimu, prieš vartojant pieną būtina pakaitinti.

„Užsikrėtimas erkiniu encefalitu nuo pieno seniai mums žinomas. Lietuvoje kiekvienais metais registruojame užsikrėtimo per pieną atvejų. Praeitais metais net keturiolika asmenų sirgo skirtingose vietovėse, šiais metais jau irgi yra registruotas pirmas protrūkis per pieną, per ožkos pieną. Aiškiname žmonėms, kad reikia pieną pašildyti bent iki 70 laipsnių ir palaikyti bent 5 minutes, kad neprarastų jis savo vertės, ir saugiai jį vartoti, arba užvirinti“, – sakė M. Žygutienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iš viso per metus erkių platinamomis ligomis Lietuvoje užsikrečia apie 2,5–3 tūkstančius įvairaus amžiaus asmenų. ULAC ekspertai įspėja, kad sergamumas erkiniu encefalitu didėja – per pirmąjį šių metų pusmetį šia liga susirgo 99 asmenys, kai per tą patį laikotarpį pernai registruotas 61 ligos atvejis. Du ligos atvejai šiemet baigėsi mirtimis – Šiaulių apylinkėse ir Vilniaus mieste.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt