Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
pixabay.com nuotr.
Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos kino centras (LKC) pranešė pradedantis seksualinio priekabiavimo prevencijos kino industrijoje projektą.
Kino centro interneto svetainėje paskelbta anoniminė kino industrijoje dalyvaujančių asmenų apklausa apie požiūrį į seksualinį priekabiavimą, taip pat klausiama, ar jiems patiems teko patirti tokį elgesį.
Anot LKC, tokiu būdu norima surinkti informaciją apie seksualinio priekabiavimo paplitimą ir atpažinimą kino pasaulyje.
Po to remiantis apklausos rezultatais, planuojama organizuoti mokymus režisieriams ir prodiuseriams, kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą, kaip jam užkirsti kelią ir sukurti priekabiavimo netoleravimo aplinką.
Po mokymų Lygių galimybių plėtros centro ir Lietuvos žmogaus teisių centro specialistai žada pateikti rekomendacijas LKC, ko reikėtų imtis, kad kino industrija būtų saugesnė visiems jos dalyviams.
„2017 metais #metoo metu Lietuvos kino industrijoje pasigirdę atvejai ir reakcijos į juos parodė, kad būtina imtis konkrečių priemonių, kurios leistų įvertinti seksualinio priekabiavimo mastą, didinti jo atpažinimą, imtis veiksmingos prevencijos ir susitarimais įtvirtinti saugios kūrybinės ir darbo aplinkos principus“, – teigiama LKC pranešime.
Anot jo, apklausos rodo, kad seksualinis priekabiavimas Lietuvos visuomenėje atpažįstamas prasčiau nei Europos Sąjungoje, o nukentėjusiųjų kaltinimas labai paplitęs.
„Nuostatų kaita yra didelis darbas, kuris neįvyksta per vieną dieną, todėl šiam projektui ruošėmės palaipsniui bei įvertindami kino industrijos, kurios įsitraukimas yra esminis, užimtumą“ – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Pernai centras parengė rekomendacijas filmų gamintojams dėl sutarčių su kūrybiniu ir techniniu personalu nuostatų, kuriomis nustatomi šalių abipusiai įsipareigojimai užtikrinti lygybę ir nediskriminavimą. Tuo siekiama, kad visi industrijos dalyviai, o visų pirma tie, kurie pretenduoja į valstybės paramą projektams, imtųsi atsakomybės už orios ir pagarbios darbo aplinkos, kurioje nebūtų seksualinio priekabiavimo ar diskriminacijos, užtikrinimą.
2017 metais dvi lietuvės menininkės pranešė prieš kelerius metus patyrusios kino režisieriaus Šarūno Barto seksualinį priekabiavimą. Viena teigė tapusi seksualinio užpuolimo auka po aktorių atrankos studijoje, kita tvirtino nuo režisieriaus nukentėjusi jo sodyboje. Režisierius kaltinimus neigė.
Vėliau kaltinimų seksualiniu priekabiavimu ir kitokiu nederamu elgesiu sulaukė tapytojas Jonas Gasiūnas, fotografas Gintautas Trimakas, Vilniaus dailės akademijos docentas Arvydas Liepuonius, teatro režisierius Jonas Vaitkus.
2017 metais JAV prasidėjo judėjimas „Me too“ dėl seksualinio priekabiavimo ir smurto netoleravimo. Jam impulsą davė paviešinti nukentėjusių moterų kaltinimai JAV kino prodiuseriui Harvey'iui Weinsteinui (Harviui Veinsteinui) dėl lytinio smurto.
BNS