Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kinijos kariuomenė / Scanpix
EtapliusŠaltinis: BNS
Taip ji kalbėjo Taivanui paskelbus, kad laiko dideles kinų jūrines pratybas pasibaigusiomis.
„Ar rengsime pratybas ir kada jas rengsime, sprendžiame tik mes patys, remdamiesi savo poreikiais ir kovos aplinkybėmis“, – sakė ministerijos atstovas spaudai Wu Qianas (U Čianas) oficialioje ginkluotųjų pajėgų paskyroje socialiniuose tinkluose.
Šią savaitę Taivano institucijos pranešė, kad didžiausios per pastaruosius metus Pekino jūrinės pratybos driekėsi nuo pietinių Japonijos salų iki Pietų Kinijos jūros.
Jose dalyvavo apie 90 Kinijos karinių ir pakrančių apsaugos laivų, kurie imitavo išpuolius prieš užsienio laivus ir treniravosi blokuoti jūrų kelius, trečiadienį sakė vienas Taivano saugumo pareigūnas.
Anot taivaniečių pareigūnų, kinų karinio jūrų laivyno ir pakrančių apsaugos laivai grįžo į Kiniją, o tai – didžiulių jūrinių pratybų pabaigos ženklas.
Kinų kariuomenė ar Kinijos valstybinė žiniasklaida apie padidėjusį karinį aktyvumą Rytų Kinijos jūroje, Taivano sąsiauryje, Pietų Kinijos jūroje ar vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje nepranešė.
Tačiau neseniai įvykusi Taivano prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) kelionė po savo sąjungininkes Ramiajame vandenyne su dviem sustojimais Jungtinėse Valstijose ir pokalbis su respublikonu Atstovų Rūmų pirmininku Mike'u Johnsonu (Maiku Džonsonu) sukėlė Pekino įniršį.
Nors Taivanas save laiko suverenia valstybe, Kinija teigia, kad ši sala yra jos teritorijos dalis, ir priešinasi bet kokiam tarptautiniam jos pripažinimui.