Kilus nerimui dėl sąlygų Luvre, E. Macronas žada jo „renesansą“

Pasaulis

Luvras / Scanpix nuotr.

EtapliusŠaltinis: BNS.LT

341603

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Luvras bus „pertvarkytas, restauruotas, išplėstas“ po to, kai lankomiausio pasaulyje muziejaus direktorė išreiškė nerimą dėl prastų sąlygų viduje.

Stovėdamas priešais „Moną Lizą“, E. Macronas sakė, kad per didžiulį pertvarkymą Leonardo da Vinci (Leonardo da Vinčio) šedevras bus perkeltas į „specialią erdvę“ ir bus sukurtas visiškai naujas įėjimas į muziejų, taip pat bus padidintos bilietų kainos lankytojams iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių.

Prezidento padėjėjai teigė, kad vadinamasis „Naujojo renesanso“ projektas, skirtas Luvro muziejui atnaujinti, turėtų atsieiti 700–800 mln. eurų.

Pagal naujuosius planus „Mona Liza“, kurią per dieną aplanko apie 20 tūkst. lankytojų, bus „nepriklausomai prieinama“ nuo likusios muziejaus dalies, o norint ją apžiūrėti, reikės įsigyti atskirą bilietą, sakė E. Macronas.

Paryžiaus centre esančiame muziejuje taip pat bus įrengtas „naujas didysis įėjimas“ rytiniame fasade, kuris padės sumažinti spūstis prie dabartinio įėjimo į muziejų iš stiklo ir metalo piramidės.

1988-aisiais, kai šis įėjimas buvo atidarytas, jis buvo numatytas tik 4 mln. lankytojų per metus, tačiau pernai pro jį praėjo maždaug dvigubai daugiau žmonių.

E. Macronas teigė, kad Prancūzija per kelis ateinančius mėnesius paskelbs „tarptautinį architektūros konkursą“ ir iki metų pabaigos išrinks nugalėtojus, kurie ne vėliau kaip iki 2031-ųjų pertvarkys Luvro pastatus.

Milžiniškas renovacijos projektas

Luvras – Prancūzijos karalių rezidencija, kol XVI amžiaus pabaigoje Liudvikas XIV jos atsisakė ir iškeitė į Versalį – nuolat įvardijamas kaip lankomiausias muziejus pasaulyje.

Be „Monos Lizos“, čia saugomi tokie šedevrai kaip graikų marmurinė skulptūra „Milo Venera“ ir Eugene'o Delacroix (Eženo Delakrua) paveikslas „Laisvė, vedanti liaudį“.

Tačiau Paryžiaus įžymybė tapo nacionalinio susirūpinimo objektu, kai praėjusią savaitę buvo paviešintas konfidencialus pranešimas, kurį jo direktorė Laurence des Cars (Lorans de Kar) parašė kultūros ministrei Rachidai Dati (Rašidai Dati), įspėdama dėl „plintančių pažeidimų muziejaus erdvėse“.

Kai kurios patalpos „nebėra sandarios vandeniui, o kitose vyksta dideli temperatūros svyravimai, keliantys pavojų meno kūrinių išsaugojimui“, teigė direktorė.

Anot jos, dėl Luvro populiarumo istorinis pastatas patiria „fizinį krūvį“.

E. Macrono teigimu, renovacijos projektas bus milžiniškas.

Anot E. Macrono komandos, pirmoji plano dalis, apimanti naują įėjimą, specialią vietą „Monai Lizai“ ir naujas parodų sales viename iš muziejaus kiemų, kainuos apie 400 mln. eurų.

Visa tai bus finansuojama iš muziejaus lėšų, įskaitant pajamas, gaunamas iš Abu Dabio filialo, ir tikėtinas aukas, taip pat ir iš Jungtinių Valstijų.

Jo padėjėjai teigė, kad tolesnis muziejaus remontas, kuris bus atliktas per ateinantį dešimtmetį neuždarant muziejaus visuomenei, kainuos 300–400 mln. eurų.

Anot jų, valstybė, kuri šiuo metu susiduria su didėjančiu deficitu ir augančia skola, iš šios sumos pradiniam įvertinimui skirs tik 10 mln. eurų.

E. Macronas paskelbė, kad nuo kitų metų bus taikomas „didesnis mokestis“ užsienio svečiams iš ES nepriklausančių šalių“, kuris padės padengti išlaidas.

Jis sakė tikintis, kad šie darbai padės padidinti metinį lankytojų skaičių iki 12 milijonų.

„Populiarumo taškai“

Prancūzija rėmėsi milijardierių ir visuomenės aukomis, kad atstatytų Paryžiaus Dievo Motinos katedrą (Notre-Dame de Paris) katedrą, kurią 2019-aisiais nuniokojo gaisras ir kuri vėl buvo atidaryta praėjusį mėnesį.

Restauracija iš viso kainavo beveik 700 mln. eurų ir buvo finansuojama iš 846 mln. eurų aukų, gautų iš 150 šalių.

E. Macronas pasiekė didelę pergalę atnaujindamas ir vėl atidarydamas katedrą, o kai kurie kritikai sako, kad Luvrą jis pasitelkia kaip politinių taškų užsitęsusios politinės krizės akivaizdoje rinkimo galimybę.

„Tai ne jo sritis, – burbtelėjo vienas vyriausybės narys. – Jis pigiai perka sau populiarumo taškus.“

Remiantis sekmadienį paskelbtais apklausos duomenimis, E. Macrono populiarumas nuo jo pirmųjų rinkimų 2017-aisiais nukrito iki naujo žemiausio lygio.

Vos 21 proc. laikraštyje „Journal du Dimanche“ paskelbtos IFOP apklausos respondentų išreiškė pasitenkinimą 47 metų prezidentu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt