Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Justas Džiugelis / Julius Kalinskas/ELTA
ELTAŠaltinis: ELTA
Savo ruožtu J. Džiugelis teigia esąs įsitikęs, kad jokių teisės aktų nepažeidė.
„Esu tikras, kad savo veikla jokių teisės aktų nepažeidžiau, nes visi kontaktai buvo surinkti iš viešai prieinamų šaltinių, o tai daryti nėra draudžiama. Ne mažiau svarbu, kad visiems gavėjams buvo suteikta galimybė atsisakyti naujienlaiškio vienu mygtuko paspaudimu arba parašius elektroninį laišką, kad daugiau jų gauti nepageidauja. Atsisakiusiųjų vos 1,5 proc.“, – pranešime situaciją komentavo politikas.
Konservatorių kandidatas taip pat tikina, kad toks reklamos būdas buvo pasirinktas dėl ekologiškumo.
„Šis būdas pasirinktas būtent dėl ekologinių motyvų. Aš nesugeneruoju nė vienos šiukšlės siųsdamas naujienlaiškius. Jūs nerasite gatvėse, pašto dėžutėse mano plakatų, lankstinukų. Galiausiai, nerasite mano veido nė viename konteineryje, kaip dabar matome – yra tų šiukšlių gausa“, – Eltai šią savaitę sakė J. Džiugelis.
Europos Parlamento (EP) rinkimų metu panašiai rinkimine agitacija užsiėmė ir Laisvės partijos kandidatas Remigijus Šimašius. Buvęs sostinės meras sulaukė žiniasklaidos ir VRK dėmesio, nes siuntė asmeninius elektroninius laiškus su raginimais balsuoti už jį.
Vis tik J. Džiugelis tikina – jo ir R. Šimašiaus atvejai yra iš esmės skirtingi. Todėl politikas neabejoja, kad tokia politine agitacija jis nepažeidžia nei Rinkimų kodekso, nei kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių įstatymų.