Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Niekada nerodžiau, kaip atrodo balkonas per patį darbymetį. Atleiskite už netvarką. (Autorės nuotr.)
Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt
Koks daržas be kaliausės? Mano gerovės balkoną prižiūrės tylioji svogūngalvė. Ji naktimis saugos daigelius ir „rašys“ laiškus lakštingaloms, kurios giesmes pradės lieti jau greit – gegužę. Spėju, per patį bulviakasį mano balkone.
img-20210417-124620.jpg
Pincetas žemuogių pievelėje
Kelios nemalonios pavasario naktys daigelių, įkurdintų balkone, nenudžiugino. Vystelėjo trijų piliarožių daigų lapeliai, nusviro saulėn nenormaliai išstypusios salotos ir krapai. Jau ėmiau manyti, kad esu sutverta tik primityviausiam ūkio darbui – bulvėms auginti. Šios tai lyg pamišusios dera – žydės jau šią savaitę.
Ir pomidorai leidžia po antrąjį ratą lapelių, tad juos visus – net devynis daigus – persodinau į didesnius vazonus ir patraukiau tolėliau nuo bulvių. Vieni kitų kaimynystės bulvės ir pomidorai nelabai mėgsta.
O ką mėgsta žemuogės, man jau visiškai nebeaišku. Pasėjau jų sėklų gausiau į lovelį, tačiau visų reikalavimų neišpildžiau. Pirmiausia – tik mėnesį laikiau sėklas šaldytuve, o ne du mėnesius, kaip to reikalaujama. Ir tikrai ne 5 laipsnių šaltyje.
img-20210417-124606.jpg
Pafantazavau, kad kai sėklos keliavo į parduotuvių lentynas, tikrai kur nors turėjo gauti tokios žemos temperatūros. Vilkikai juk ne inkubatoriai viščiukams perėti, turėjo sėklas kaip reikiant užgrūdinti.
Ir net dantimis sugriežiau, kai perskaičiau, kad sėklas reikia laikyti upės smėlyje, o prieš sėją 1–2 val. pamirkyti kalio permanganato tirpale. Po šimts... Šiauliai upės neturi. Todėl ir sakoma, kad visas negerumas čia užsistovi. Tekantis vanduo to debesies, užteršto nuo kariaujančių žmonių emocijų, neišplukdo...
Kalio permanganato namuose neradau, todėl žemuogių sėją visiškai atidaviau į Dievo rankas. Gausiai sudrėkinau universalų substratą, juvelyriškai atsargiai – po sėklytę ar dvi – pabėriau sėklų ir vos vos užbėriau to paties substrato.
Belieka laukti – žemuogės turėtų pradėti dygti po dviejų savaičių. O tada teks įsigyti pincetą. Kai išdygs 1–2 lapeliai, daigelius reikės pikiuoti.
img-20210417-124544.jpg
Kaliausė garstyčių lauke
Kadangi šį kartą nusipirkau daugiau žemių, privalėjau jas visas panaudoti. Įlindau virtuvėje į spintelę su prieskoniais. Ne, ne pipirų ieškoti. Net žvygtelėjau, radusi garstyčių ir kalendros maišelius, likusius nuo pernykščio agurkų marinavimo, bei kmynų indelį. Po žiupsnelį šių augalų sėklų pasėjau į tris vazonėlius. O kodėl ne?
Kalendra, jei sudygs, pasitarnaus sriuboms ir troškiniams gardinti, kmynai sužydėję kvepės. O augančių garstyčių niekada gyvenime nemačiau. Seniai svajoju pamatyti, nes Luko Evangelijoje parašyta: „Jis tarė: „Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo ją palyginsiu? Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Ji išaugo į aukštą medelį ir padangių paukščiai susisuko lizdus jo šakose.“
Kad nebūtų per gerai, ir pagalvojau apie daržo prižiūrėtoją – kaliausę. Į aptrupėjusį vazoną – moters galvą – pasodinau laiškus jau „rašantį“ svogūną. Tylioji svogūngalvė naktimis saugos daigelius ir „rašys“ laiškus lakštingaloms. Jos giesmes pradės lieti jau greit – gegužę.