Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Diana.grytsku nuotr.
EtapliusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“
Ši situacija atskleidžiama „Politico“ paskelbtoje medžiagoje. Jungtinių Tautų informacinių ir ryšių technologijų agentūros Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos praėjusiais metais paskelbti duomenys aiškiai parodė pasaulinį interneto naudojimo augimą. 2021 m. apskaičiuotas žmonių, kurie naudojosi internetu, skaičius išaugo iki 4,9 mlrd. (2019 m. – 4,1 mlrd.).
Nors pažanga, plečiant prieigą prie interneto ir mobiliųjų paslaugų, akivaizdi, visgi daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų visame pasaulyje lieka be prieigos prie interneto.
Apskaičiuota, kad iš beveik 3 mlrd. žmonių, kurie vis dar neprisijungę, 96 proc. gyvena besivystančiose šalyse. Šių žmonių didžioji dalis yra mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Šiuo metu ten internetu naudojasi mažiau nei 25 proc. gyventojų. Moterys ypač atskirtos: mažiausiai 4 iš 5 mažiausiai išsivysčiusiose šalyse vis dar negali naudotis internetu.
Tiesa, interneto turėjimas negarantuoja dažno naudojimosi. Mat šimtai milijonų pasaulio gyventojų susiduria su tam tikromis problemomis: ne visur internetas veikia greitai ir gerai, o ir ryšio nutrūkimų kai kur pasitaiko dažnai.
Tai lemia, kad realus nesinaudojimas internetu yra didesnis, nei rodo statistika. Yra ir kitų kliūčių prisijungti prie mobiliojo ryšio ir interneto: tinklo ir įrenginių prieinamumas, nesupratimas apie jo naudojimo naudą, turinio kai kuriomis kalbomis trūkumas, jau nekalbant apie skurdžias šalis, kur žmonės negali net mokytis.
Šiandien pasaulis mano, kad prieiga prie interneto yra būtinybė, lygiavertė būstui, maistui, švariam vandeniui ir elektrai. Prieš 10 m. Suomija plačiajuostį ryšį paskelbė įstatymine teise. O JT 2011 m. pavadino tai pasauliniu poreikiu, pabrėždama būtinybę įveikti skaitmeninę atskirtį.
Parengta pagal Unian.net