Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Šildymas / Unsplash
Etaplius.ltŠaltinis: Rokiškio rajono savivaldybė
Šaltas vasaris didino šilumos poreikį
Šį vasarį vidutinė lauko oro temperatūra Rokiškyje siekė -3,0°C, pernai tuo pačiu metu vyravo šiltesni orai – vidutinė lauko oro temperatūra sudarė +1,4 °C. Šių metų vasario šaltesni orai šilumos poreikį būsto šildymui vidutiniškai padidino 17 proc.
Šilumos kainai įtakos turėjo PVM
Šių metų vasarį šilumos kaina sudarė 7,29 ct/kWh (be PVM), tačiau galutinę šilumos kainą gyventojams didino nuo šio šildymo sezono iš valstybės biudžeto gyventojams nebekompensuojamas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai. Gyventojams vasario mėnesį šiluma kainavo 7,95 cento su 9 proc. PVM už kilovatvalandę, 2024 m. vasarį – 6,78 ct/kWh be PVM.
Nors šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, tačiau atsižvelgiant į konkretaus namo suvartotą šilumos kiekį, kurį lėmė namo energetinis efektyvumas, individualūs šilumos vartojimo įpročiai bei namo šilumos ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos, sąskaitos už šildymą skirtingos.
Energetinis efektyvumas lėmė sąskaitų dydį
Šių metų vasarį 50 kv. m. buto šildymui naujame ar renovuotame daugiabutyje vidutiniškai suvartota 550 kWh (11 kWh/m2) šilumos, o vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 44 Eur. Pernai šildymas tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai kainavo 31 Eur už 460 kWh.
50 kv. m. buto nerenovuotame daugiabutyje vidutinė vasario mėnesio sąskaita siekia 73 eurus už vidutiniškai suvartotą 915 kWh (18,3 kWh/m2) šilumos kiekį. Praėjusių metų vasarį tokio pat dydžio buto šildymas vidutiniškai kainavo 53 Eur už 775 kWh.
Senos statybos neapšiltinti, nerenovuoti daugiabučiai namai suvartoja daugiau šilumos, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama šiluma, patiriami didesni šilumos nuostoliai. Tokiuose namuose senos konstrukcijos šilumos punktų reguliavimas yra sudėtingas, nes procesas atliekamas rankiniu būdu: keičiantis lauko oro temperatūrai, norint užtikrinti optimalų šilumos tiekimo režimą, operatyviai reaguoti yra sunku, tad namuose patalpos tam tikrą laiką arba peršildomos, arba – būna pernelyg vėsios. Tokiu būdu akivaizdžiai švaistoma šiluma, didinamos gyventojų būsto šildymo išlaidos, o šildymo kokybė – neužtikrinama.
Daugiabučio šilumos ūkio priežiūra daro įtaką šilumos suvartojimui
Norint efektyviai vartoti energiją, svarbi tinkama šilumos punkto priežiūra, kurią vykdo namą administruojanti įmonė ar vidaus sistemų prižiūrėtojai. Kiekvieno šilumos punkto reguliavimas yra individualus, todėl didžiausia nauda juntama, jei nuolat vykdoma įrenginių priežiūra, atliekami periodiniai privalomieji darbai. Efektyviai veikiantis šilumos punktas pastate gali sutaupyti apie 15 proc. šilumos ir sumažinti gyventojų išlaidas šildymui.
Modernizuotas šilumos punktas didina energetinį efektyvumą
AB „Panevėžio energija“ skatina gyventojus renovuoti savo būstą ar kuo skubiau priimti sprendimą modernizuoti daugiabučio namo šilumos punktą ir taip užtikrinti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų privalomuosius reikalavimus, o kartu padidinti namo energetinį efektyvumą.
Panevėžio energija primena, kad šiuo metu yra galimybė gyventojams gauti valstybės paramą ir atnaujinti šilumos punktą – pasinaudoti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo programa („mažoji renovacija“). Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gyventojus teikti paraiškas ir seniems daugiabučiams namams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas.