Kiek naujasis nekilnojamojo turto mokestis užguls šiauliečius?

Šiauliai

A. Rutkausko nuotr.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Etaplius.LT

281937

Naujas nekilnojamojo turto (NT) mokestis – vienas opiausių ir didžiausias audras keliančių klausimų mokesčių reformos pakete. Kad jis 2025 m. bus – neabejotina. Tačiau koks ir kas jį mokės, nesutaria net valdančioji Seimo koalicija. O tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos ketvirtadienį mitingavo prieš šio mokesčio įvedimą. „Etaplius“ domisi, kiek šis mokestis užgultų šiauliečius ir kokiomis „žirklėmis“ jį karpytų (arba ne) Šiaulių miesto ir rajono valdžia.

Turi namus – mokėk

Verda aistros dėl naujai įvedamo mokesčio už valdomą nekilnojamąjį turtą. Pagal Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patvirtintą projektą, nuo 2025 m. visiems, turintiems nekilnojamojo turto Lietuvoje, būtų skaičiuojamas nustatyto dydžio mokestis, kurį savivaldybės rinktų jau nuo 2026 m.

Paskutinė projekto redakcija numato, kad jo dydis būtų skaičiuojamas 0,05–4 proc. nuo turimo turto vertės. Jo nereikėtų mokėti tiems savininkams, kurių turto vertė nesiektų ar būtų lygi 1,5 vidutinės vertės (medianos) toje savivaldybėje. Nuo vertės, kuri viršija 1,5 medianos, tektų mokėti vietos savivaldybės nustatyto dydžio NT mokestį į biudžetą. Medianos riba būtų taikoma tik vieninteliam turimam ar pirmam būstui, t. y. tam, kuriame savininkas ir gyvena. Už antrą, trečią ir paskesnius namus savininkas turėtų mokėti priskaičiuotą procentą nuo visos vertės.

Mediana labai skiriasi

Koks gi yra tas nekilnojamojo turto vidurkis, kuriuo remiantis būtų brėžiama riba tarp tų, kurie nuo NT mokesčio atleidžiami, ir tų, kuriems jau atsiranda prievolė mokėti?

Pirminiai Finansų ministerijos paskelbti medianų savivaldybėse duomenys į neviltį suvarė kone visus, turinčius namus. Pvz., buvo nurodyta, kad Šiaulių mieste mediana 36 400 Eur, o Šiaulių rajone – 13 100 Eur. Pritaikius 1,5 dydžio žemutines medianos lubas, apmokestinti būtų visi, kurių turimo turto vertė siekia atitinkamai 54 600 Eur mieste ir 19 650 rajone. Reiškia, kad kone visi, turintys paprasčiausią 2 kambarių butą mieste ar nediduką namuką kaime, jau mokėtų naują NT mokestį.

Paaiškėjo, kad Finansų ministerijos skelbiamos medianos yra 2021-ųjų metų. Nekilnojamojo turto kainos pastaruosius dvejus metus kilo, Registrų centro duomenimis, realios NT vertės šiuo metu yra 40–50 proc. didesnės.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu gyvenamosios paskirties NT objektų Šiaulių miesto savivaldybėje vidutinių rinkos verčių, galiojančių nuo 2023 m. sausio 1 d., mediana yra 49,4 tūkst. Eur, o Šiaulių r. savivaldybėje – 19,3 tūkst. Eur. Vadinasi, pritaikius 1,5 medianos ribą, NT mokesčio atskaitos taškas Šiaulių mieste – 74 100 Eur, o Šiaulių r. – 28 950 Eur.

Kiek mokėti, spręs Savivaldybė

Už turtą, viršijantį aukščiau minėtas vertes, būtų renkamas mokestis. Koks? Mokesčio dydžio „žirklės“ pagal įstatymo projektą perduotos į vietinės valdžios rankas. Vadinasi, kiekviena savivaldybė spręs, kiek ir ką apmokestinti.

Nuo Tarybos sprendimo priklausys, ar bus taikomas minimalus 0,05 procento tarifas, surenkant nuo visų tik simbolinį mokestį, ar jis bus diferencijuojamas, priklausomai nuo nekilnojamojo turto būklės, savininkų finansinės ar socialinės padėties, o gal savivaldybė, norėdama surinkti kuo daugiau pinigų į biudžetą, taikytų maksimalų 4 proc. tarifą.

Pavyzdžiui, 100 tūkst. vertės nekilnojamąjį turtą turintis šiaulietis turėtų kasmet už jį mokėti nuo 12,95 Eur (minimaliu 0,05 proc. tarifu) iki 1 036 Eur (maksimaliu 4 proc. tarifu). Toks mokestis būtų tik pirmam būstui, nes jam būtų taikoma mediana.

Apskaičiuojama taip: 100 000 (būsto vertė) – 74 100 (1,5 medianos) = 25 900 (mokestinė vertė) x 0,05 (minimalus tarifas) = 12,95 Eur metams.

Už tokios pat 100 tūkst. vertės būstą Šiaulių rajone savininkas mokėtų gerokai daugiau (nuo 35,53 iki 2 842 Eur), nes mediana Šiaulių r. dvigubai mažesnė.

Apskaičiuojama taip: 100 000 (būsto vertė) – 28 950 (1,5 medianos) = 71 050 (mokestinė vertė) x 0,05 (minimalus tarifas) = 35,53 Eur metams.

Jei tai antras ar papildomas būstas, į medianą nebeatsižvelgiama ir apmokestinama visa vertė, tuomet ir už turtą Šiaulių mieste ir rajone tektų mokėti nuo 50 iki 4 000 Eur, priklausomai nuo vietos savivaldybės nustatyto tarifo.

Tarifo rėžiai

Tikimasi, kad socialiai pažeidžiamoms grupėms, pvz., mažas pajamas gaunantiems pensininkams, būtų taikomas minimalus tarifas arba jos visai būtų atleidžiamos nuo mokesčio, o didesnis tarifas – komercinės paskirties ar apleistam turtui.

Pasigirdus baimių dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo NT mokesčiu, esą savivaldybės, norėdamos kuo daugiau pripildyti savo iždus, taikys maksimalų leistiną 4 proc. ar artimą jam tarifą, trečiadienį vakare Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo patikslinimą.

Jame nurodyta, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 Eur per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.

Šiaulių rajonas svarstys

Kaip mokesčių „žirkles“ taikys, Šiaulių rajonas dar nėra nusprendęs, bet Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius sako, kad gyventojų, ypač socialiai pažeidžiamų, maksimaliu mokesčiu neskriaus.

„Kad nevertinsime maksimaliai, tai aš beveik garantuoju. O socialiai jautrioms grupėms, pvz., pensininkams, rasime saugiklių, kad jie nebūtų apmokestinti. Kitais atvejais ieškosime aukso vidurio. O maksimaliai dabar apmokestiname neprižiūrimus žemės sklypus, tai gal ir nekilnojamąjį turtą, tik apleistą, apmokestintume maksimaliai, kad priverstume žmones tvarkytis. Bet nėra aiškumo, kas tai yra apleistas ar neprižiūrimas“, – galimą tarifo diferenciaciją mato Šiaulių rajono meras.

Tikslius tarifus tvirtins taryba, tad kiek pinigų bus surinkta, kol kas neskaičiuojama. Bet jau aiški pozicija, kam jie bus naudojami.

„Ta surinkta suma eitų tik infrastruktūros gerinimui, kad tie pinigai nepaskęstų socialiniuose reikaluose ir panašiai. Mes esame žiedinė savivaldybė ir pagrindinis gyventojų nepasitenkinimas, raštai ir skambučiai yra dėl infrastruktūros: reikia gatvių, reikia kanalizacijos ir vandentiekio tinklų“, – sako Č. Greičius.

Miesto meras siūlo savo variantą

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas dabar teikiamą NT mokesčio projektą vertina kaip dar didinsiantį atotrūkį tarp šalies savivaldybių.

„Esmė ne procento dydyje, o atskirtyje, kuri dar labiau didės. Mat mokus gyventojas galės sumokėti daugiau ir finansiškai nenukentėti, taip bus sukurtas didesnis bendrasis gėris, pvz., Vilniuje. O kur daugiau yra nemokių gyventojų – bus atvirkštinis efektas. Taigi, turtingos savivaldybės toliau turtės, o mažesnius biudžetus turinčios gaus mažesnes pajamas, jose nebus sukurtas bendrasis gėris“, – samprotauja A. Visockas.

Išeitų, kad gyvenantieji tose savivaldybėse, kur NT yra brangus, pvz., Neringoje ar Vilniuje, už tokios pat vertės (pvz., 100 tūkst. Eur) nieko nemokėtų, o Šiaulių rajone tokios pat ar net trigubai menkesnės vertės būsto savininkas jau būtų apmokestintas. Tai paradoksas.

Tačiau Šiaulių meras išsakė gana radikalią idėją, kad būtų tikslinga mokestį rinkti bendrai ir skirstyti gal net ne tos savivaldybės gyventojų, iš kurių jis surinktas, labui.

„Vienintelė teisinga išvada – šitas NT mokestis turėtų būti renkamas į bendrąją valstybės sąskaitą, turint omenyje, kad visos surinktos lėšos priklauso savivaldai, ir paskirstyti jas pagal ilgalaikį tikslą. Pvz., remiantis GKI (gyvenimo kokybės indeksas, – aut. past.) ir siekiant timptelėti į viršų sunkiau besiverčiančias savivaldybes. Tokiu atveju takoskyra mažėtų. GKI indeksą galima rasti LR finansų ministerijos svetainėje“, – pataria Šiaulių meras A. Visockas.

Surinkti iš vienų savivaldybių gyventojų ir atiduoti kitiems – jokia panaši pataisa nėra užregistruota ir kažin ar kokia nors politinė jėga rizikuotų susilaukti rinkėjų pasipiktinimo.

Liko tik vienas žingsnis

Iki naujo NT patvirtinimo ir įvedimo Seime liko tik vienas žingsnis. Nėra nė vienos politinės partijos, kuri prieštarautų jam iš principo. Pajamos į biudžetą iš NT Lietuvoje yra 4 kartus mažesnės negu ES. Tai leidžia nuspėti, kad naujas NT mokestis vis tiek bus įvestas, nes dabar jį moka tik vienas procentas NT turėtojų.

Tačiau, kilus daug nesutarimų dėl dydžio, medianų skirtumo savivaldybėse ir pateiktų papildomų pasiūlymų visai neapmokestinti pirmojo gyvenamojo būsto, taikyti mažesnes tarifo „žirkles“ ir kt., šią savaitę numatytas paskutinis balsavimas dėl NT įstatymo pataisų nukeltas į lapkritį.

Anksčiau numatytą datą, spalio 26 d., tūkstančiai Lietuvos gyventojų ketvirtadienį rinkosi į mitingą, kad išreikštų nepritarimą naujam NT mokesčiui.

Mitinguotojai, ketvirtadienio ryte užtvindę Seimo aikštę, teigė, kad NT mokestis yra neteisingas dvigubas apmokestinimas: esą jau kartą apmokestintais pinigais jų įsigytas turtas apmokestinamas vėl. Gyventojai NT mokesčio įvedimą laiko nuosavybės nusavinimu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt