PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Nuomonė2019 m. Birželio 16 d. 20:03

Kiek laiko dar drebėsime prieš buvusius okupantus?

Šiauliai

2017 metų vasara, Šiaulių Ginkūnų karių kapinėse. S. Pusčiaus nuotr.

Stasys PuščiusŠaltinis: Etaplius.lt


88043

Ar Šiauliai kada nors turės tokį paminklą, kuris galėtų atspindėti mūsų laisvę ir nepriklausomybę? Tokius ir panašius klausimus tenka išgirsti iš sutiktų pašnekovų.

Pasižiūrėkime kaip dabar išdraskė miesto aikštes. Jau žmonės buvo pripratę prie „centukų“ savivaldybės aikštėje. Ten buvo jau visai neblogai. Ir suolai buvo, ir gėlių buvo, ir daug lankytojų buvo. Bet kažkam pasinorėjo viską išardyti, išdrąskyti. Daug kas kalba, kad tai buvo kažkokių veikėjų sugalvotas būdas pasipildyti savo kapitalą. Juk sovietmečiu darydavo panašiai, ko didesnis ir sudėtingesnis projektas, to didesnės būdavo vadovų premijos. Aš daug metų dirbau mechanizatoriumi statybose, tai ne iš vieno anų laikų inžinierių teko girdėti tokių kalbelių.

Bet štai koks klausimas daug kam iškyla. Kodėl tvarkant miesto aikštes, bijoma perkelti šalia esančių, prie Archikatedros, sovietinių okupantų karių liekanas ten kur ir dera. Tai yra į Ginkūnų karių kapines. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, drąsiai buvo nuverstas sovietinio kario - okupanto skulptūra. Drąsiai buvo nukelta pasaulinio mąsto teroristo Lenino galva, prie centrinio parko vartų, ir nuvežta į tinkamą vietą. O štai minėtų karių liekanas bijoma paliesti. Vadinas mūsų valdininkai dar tebėra valdomi valdovų iš rytų. Valdininkai dar nesijaučia pilnateisiais savo miesto šeimininkais. Tai labai jau šlykštus dalykas.

Aš labai gerai prisimenu pokario metų laikus. Buvo pradėta kelti žuvusius į bendras žuvusiųjų karių kapines Bubiuose. Rinko iš visų pakraščių karių palaikus. O jų buvo daug prilaidota aplink Bazilionus. Tada karo metu žuvusius nebuvo kada laidoti su pagarba. Būdavo kur žuvo ten ir užkasdavo, virš kapo įkaldavo baslį, o ant jo prikaldavo raudoną žvaigždę. Ir kada po karo pradėjo kolonomis vežimus su karstais vežti į minėtas kapines, tai savotiškai būdavo pagerbiami. Ant kiekvieno karsto būdavo juosta su užrašu, kad karste guli toks ir toks leitenantas ar palkovninkas, o kartais ir eilinis Ivanas. Prisimenu, kaip ant vieno karsto buvo užrašyta, kad jame guli 18 - metis komsomolcas, kuris žuvo nuo fašistinės kulkos. Moterys tai matydamos net apsiašarojo, kad štai karste guli toks jaunas. Vežėjas pašnibždomis pasakė: „Tame karste guli kelios kaukolės ir kokį 12 kojų“. Žodžiu buvo rašoma dėl pagraudenimo. Juk daug žuvusiųjų neturėjo jokių asmens dokumentų.

Kodėl aš juos vadinu okupantais, bet ne išvaduotojais? Iš įvairių amžių istorijų žinau, kad įšvaduotojais vadinami tie kariai, kurie išvadavę išvyksta atgal į savo tėvynę. O čia gavosi taip, kad jie išvarę vokiečių kariauną, patys tapo okupantais. Nes pasiliko ir pradėjo įvedinėti savo okupacinę tvarką. Tai štai mano yra tokia nuomonė, apie minėtus dalykus.