Kibernetinio detektyvo profesija, arba Kas laukia ateities darbuotojų?

Šiauliai

Gabrielė PastaukaitėŠaltinis: Etaplius.lt

1020

„Mane domina ateitis, nes ten planuoju praleisti savo gyvenimą“, – sakė amerikiečių inžinierius, verslininkas ir išradėjas Charles F. Kettering. Į ateitį bandome pažvelgti su dviem Šiauliuose viešėjusiais specialistais – profesoriumi iš Vokietijos dr. Volker Wittpahl ir Lietuvos inovacijų centro ekspertu Sigitu Besagirsku. Tiesa, su jais kalbame ne apie fantastinius filmus primenančią gyvenamąją aplinką, o apie darbo rinką ir mūsų ateitį joje.

XIX a. pradžia – išradimų pabaiga

Prieš pradėdamas piešti būsimąjį darbo rinkos portretą, S. Besagirskas pamini, kad ateities prognozavimas – ilgalaikė tradicija. „1863 m. prancūzų rašytojas Žiulis Vernas išleido knygą „Penkios savaitės oro balionu“, kurioje bandė parodyti, kaip po 100 metų atrodys Paryžius. Ir ką jis rašė? Kad bus stikliniai dangoraižiai, greitieji traukiniai, liftai, televizija, fakso aparatai, benzinu varomi automobiliai. Jis netgi aprašė tam tikrą reiškinį, kuris labai panašus į internetą. Kitas prognozuotojas – Leonardas Da Vinčis, XV a. nubraižė įvairių skraidyklių brėžinius, pradedant parašiutu ir baigiant raketa. Ko trūko skraidyklėms? Variklio. Tik dėl to, kad šis nebuvo išrastas, XV a. neprasidėjo aviacijos istorija“, – pasakoja S. Besagirskas.

Jeigu vienų mokslininkų prognozės buvo bauginančiai tikslios, kitų dabar kelia šypseną. „Pavyzdžiui, 1809 m. JAV patentų biuro komisaras Charles H. Duell pareiškė, kad viskas, kas gali būti išrasta, jau yra išrasta“, – pastebi S. Besagirskas.

Žoliapjovė dirbtiniu intelektu

Darbo rinkos pokyčiai ateityje, pasak jo, bus susiję su sparčiai tobulėjančiu dirbtiniu intelektu. „Žinote, savo sode turiu žoliapjovę. Ji „žino“, kur galima važiuoti, kur ne, kur medis, kur suoliukas, o jeigu lyja, pasislepia po stogu. Tai – labai primityvus dirbtinio intelekto pavyzdys, bet jis nuolatos tobulėja“, – sako S. Besagirskas.

Ekspertas įsitikinęs, kad dirbtiniu intelektu „apdovanoti“ robotai pakeis žmones tose darbo vietose, kur atliekami monotoniški, besikartojantys veiksmai. „Pavyzdžiui, Japonijoje jau yra restoranai, kuriuose dirba vien tik robotai – nėra nė vieno gyvo darbuotojo. Aišku, jų „ruošiamas“ maistas labai primityvus, bet dėl ekonominių priežasčių steigti tokias maitinimo įstaigas apsimoka. Tikiu, kad netrukus jos atkeliaus ir į Europą“, – teigia S. Besagirskas.

Išliks kūrybingiausi

Kokios profesijos bus apsaugotos nuo robotų konkurencijos? „Vienintelis dalykas, kurio negalima robotizuoti, yra kūrybiškumas. Todėl tos profesijos, kurioms reikia kūrybingo, individualaus požiūrio, neišnyks“, – į visiems rūpimą klausimą atsako ekspertas.

Berlyno inovacijų ir technologijų instituto vadovas profesorius V. Wittpahl yra ne toks konkretus. Pasak jo, dėl visuotinės skaitmenizacijos pokyčiai darbo rinkoje yra neišvengiami, tačiau nenuspėjami: „Ateities darbuotojų kvalifikacijas numatyti irgi sunku, nes tai priklauso nuo daugybės faktorių. Aišku, kaip ir prieš dešimt metų, taip ir toliau reikės žmonių, kurie yra patikimi, lankstūs, komandiški, nori ir gali mokytis. Kas bus nauja? Ateities darbuotojams prireiks bendro supratimo apie mechanizmų veikimą, žinių apie duomenų apdorojimą. Atsiras ir naujų profesijų, kurios kyla iš dabartinių technologijų keliamų iššūkių. Pavyzdžiui, kibernetinis detektyvas, informacijos saugumo prižiūrėtojas.“

Už stiklo, už borto

Pasiteiravus, kas nutiks su tais darbuotojais, kurie nespės prisitaikyti prie darbo rinkoje vykstančių pokyčių, V. Wittpahl nedžiugina optimistinėmis prognozėmis. „Įsivaizduokite didelį rėmelį su užrašu „Prireikus išdaužti“. Tačiau jame įrėmintas ne gesintuvas, kirvis ar kiti praktiški daiktai, o žmogus. Jo prireikia tik tuomet, kai mašinos sugenda arba pačios nebegali susitvarkyti“, – sako profesorius ir priduria, kad kiekvienos valstybės pareiga – rūpintis tais, kuriems yra sudėtinga mokytis dėl jų amžiaus arba kitų savybių.

Tos pačios pozicijos laikosi ir Rūta Jasienė, UAB „SDG grupės“ Personalo ir komunikacijos direktorė. Anot jos, įmonės technologinių transformacijų metu neturėtų palikti savo darbuotojų „už borto“. Priešingai – derėtų kartu tobulėti, mokytis ir nebijoti keistis, nes išvengti pokyčių tikrai nepavyks. „Jeigu įmonė tų pokyčių bijo, ji į blogą padėtį stato savo darbuotojus. Negalime likti savo senuose įpročiuose, nes būsime sunaikinti“, – teigia direktorė.

Dirbsime dar ilgiau?

R. Jasienė pastebi, kad keičiasi ne tik technologijos, bet ir patys darbuotojai. „Teigiama, kad 2025 m. 75 proc. darbo rinkos sudarys tūkstantmečio kartos atstovai. Ko jie nori? Lankstaus darbo, įtraukimo į sprendimų priėmimą, pozityvumo, neatidėliotino atlygio, technologijų kasdieniame darbe, žinojimo, kodėl dirba, pastovaus grįžtamojo ryšio, laisvės ir galimybės dirbti savarankiškai“, – sako ji.

Ateities darbo rinkoje R. Jasienė mato ir dar vieną iššūkį: „1963 m. Japonijoje buvo 153 šimtamečiai. Dabar jų yra 58 820. Japonų mokslininkai spėja, kad 2050 m. pas juos gyvens 272 000 šimtamečiai. Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje 2050 m. iš viso gyvens 3,5 mln. šimtamečių. Tad kalbant apie darbo rinką, mūsų darbinis laikas greičiausiai prasitęs.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt