Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Naujausia 2022 m. balandžio mėn. „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad beveik trečdalis lietuvių kiaušinius renkasi atsižvelgdami į vištų laikymo sąlygas, skelbia gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“.
„Tokie pokyčiai džiugina, ypač turint omenyje, kad prieš 6 metus tik 9 % pirkėjų atsižvelgdavo į vištų laikymo sąlygas, o didžioji dauguma (net 97 %) padedamų kiaušinių Lietuvoje buvo padėti narvuose,“ – sako organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
„Vilmorus“ apklausos duomenimis pirkėjams kaina išlieka svarbiausiu kriterijumi. Į tai kiaušinius rinkdamiesi atsižvelgia kiek daugiau nei pusė lietuvių. Antrą ir trečią vietą pagal svarbą vartotojams užima kiaušinių dydis bei galiojimo laikas.
„Vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į juos padėjusių gyvūnų auginimo sąlygas. Tai verčia kiaušinių industriją persiorientuoti, gerinti gyvūnų laikymo sąlygas. Balandžio mėnesio Europos Komisijos paskelbtais duomenimis kiek daugiau nei 20 %, t. y. beveik 600 000 vištų dedeklių Lietuvoje laikomos ne narvuose,“ – teigia G. Vaitkevičiūtė.
Prieš Velykas ragina būti atidiems – kiaušinių pakuotės gali klaidinti
Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė sako, kad ant kiaušinių pakuotės pateikta informacija pasikliauti nereikėtų. Nors teigiama, kad kiaušiniai kaimiški arba laisvai laikomų vištų – kartais taip nėra.
„Įmonės supranta, kad fermose laikomų gyvūnų kančia pirkėjams rūpi vis labiau. Deja, vietoje to, kad pagerintų laikymo sąlygas, kai kurie verslininkai nusprendžia apgauti pirkėją ant pakuotės nurodydami, kad kiaušiniai „kaimiški“, nors juos padėjo narvuose laikomos vištos, kurių gyvenimas toli gražu neprimena kaime laikomų vištų,“ – perspėja G. Vaitkevičiūtė.
Kokiomis sąlygomis laikomos vištos padėjo perkamus kiaušinius rodo raidžių ir skaičių žymuo, esantis ant paties kiaušinio.
„Pažiūrėjus į kiaušinį, ant jo pamatysime skaitmenį, dvi raides ir dar kelis skaitmenis. Pirmasis skaitmuo parodo, kaip buvo laikomas kiaušinį padėjęs gyvūnas. Kuo skaitmuo didesnis, tuo sąlygos prastesnės,“ – pasakoja organizacijos „Tušti narvai“ vadovė.
Skaitmuo „3“ nurodo, kad kiaušiniai atkeliavo iš paukštynų, kuriuose vištos laikomos narvuose.
„Narve vienai vištai tenka plotas, lygus A4 formato lapui. Gyvūnas tokioje ankštoje erdvėje negali patenkinti savo natūralių poreikių ar net išskleisti sparnų. Paukščiai plunksnas valosi smėlyje, tai padeda atsikratyti parazitų. Kadangi narvuose laikomoms vištoms to padaryti neįmanoma, jas puola krauju besimaitinančios raudonosios erkės,“ – teigia G. Vaitkevičiūtė.
Skaitmuo „2“ reiškia, jog kiaušinius padėjusios vištos laikomos ant kraiko, dideliuose pastatuose su galimybe išskleisti sparnus ir vaikščioti, tačiau be galimybės išeiti į lauką.
„1“ nurodo, kad vištos yra laikomos laisvai. Šie gyvūnai pastate turi daugiau erdvės, suteikiama galimybė išeiti ir į lauką.
Kiaušiniai pažymėti nuliu reiškia, jog vištos turi daug erdvės, gali vaikštinėti lauke, yra šeriamos ekologišku pašaru.