Kiaulės metus skaitytojai pasitiko liaudies išmintimi

Klaipėda

Daugiausia tautosakos konkursui atsiuntusi M. Kiaulakienė mano, kad kasdieninėje kalboje galėtume daugiau vartoti liaudiškų posakių. Autorės nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

67916

Kam ilgai moralizuoti, jei galima trumpai, glaustai pasakyti tą patį? „Žodis – ne darbas“, – taip nuo seno perspėjamas daug kalbantis, bet nieko nedarantis žmogus. Pašaipūnas drausminamas žodžiais „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Jei gerai pasuktume galvas, patarlių ir priežodžių prisimintume beveik visiems gyvenimo atvejams. Artėjant Kiaulės metams paskelbę „Bangos“ skaitytojams patarlių ir priežodžių, kuriuose būtų minima kiaulė, konkursą, įsitikinome, kad liaudies išmintis dar gyva.

Pirmoji – iš Judrėnų

Ar žinote, kad kiaulė yra vienintelis gyvūnas, kuris gali įdegti? Na, gal tik juodosios neįdega. Gal kiaulės ir į saulę, ir į debesis norėtų pasižvalgyti, betgi negali. O apie tai, kas neįmanoma, liaudyje sakoma, jog užsimanė kiaulė bananų...

Mūsų skaitytojai panoro „Bangos“ laik­raščio pasiūlytų prizų – knygų ir aktyviausieji jas gavo, nes į konkursą nenumojo ranka, atseit ne mano kiaulės, ne mano pupos.

Pirmoji konkurso dalyvė judrėniškė Juzefa Bružienė atsiuntė beveik 30 patarlių ir priežodžių. Štai kelios iš jų: „Kiaulė – ne boba, pletkų neskelbs“; „Malūnininko kiaulė, kunigo gaspadinė, urėdo arklys bado nepatiria“; „Susikalbėjo kaip kiaulė su žąsinu“; „Kiaulių neganęs ponu nebūsi“; „Kiaulė pelus ėsdama nori, ar žmogus duoną valgydamas nenorės“; „Rūkytų ir kiaulė pypkę, bet apatinė lūpa trumpesnė“.

Gargždiškė Lilija Vyšniauskienė nepatingėjo ir į redakciją užsukti. Ji atnešė užrašiusi šešias patarles. Ar žinojot, kad „Ir geram žmogui kiaulė atsuka užpakalį“; „Bepigu kiaulei: nei burnos prausti, nei kojų auti, nei šaukštu valgyti, nei darbus dirbti, nei mokslus eiti, nei tėvą, motiną mylėti, nei poteriai kalbėti“; „Kas kiaulė gimė, tas kiaulė ir mirs“.

Įsiklausykime į patarles

Vilma Radavičienė elektroniniu paštu „Bangai“ atsiuntė 15 liaudiškų posakių. Viena patarlė aktuali ir šiais laikais, ypač mieste, kur kaimynas kaimyno pažinti nenori ir net nesisveikina, o juk ir kiaulė eidama kriuksi. Kaip seniau, taip ir dabar kiaulės akis turėdamas visur įlįsi (na, gal ne visur, bet daug kur). Kartais mes patys sudarome sąlygas netinkamiems žmonėms atsidurti ten, kur jiems ne vieta. Ne veltui mūsų senoliai pastebėjo, jog įleisi kiaulę į bažnyčią, lips ir ant altoriaus. Tarp daukšaitiškės Janinos Varanauskienės pateiktų viena patarlė skolininkams primena, kad pasiskolinta kiaulė kriuksi ištisus metus.

Gargždiškiai Zenonas Jonikas ir Juozas Jurkus net eiliuotų kūrinėlių atsiuntė. „O tu, kiaule, tu degloji, / Tu pijokus ratavoji, / Ratavos ir tave, / Nes tu guli purvyne“, – užrašė Z. Jonikas vieną senos dainos posmelį.

Tėvų išmokytą aštuonių posmelių dainą apie kiaules užrašęs gargždiškis J. Jurkus redakcijoje ją ir padainavo: „Gaspadorius, gaspadinė / Liepė kiaules ginti. / Ak džium, džiumžia žia / Liepė kiaules ginti. / Nors sijoną užstatysiu / Kiaulių nevarysiu / Ak džium, džiumžia žia / Kiaulių nevarysiu.“ Tai dainai, pasak J. Jurkaus, gal ir šimtas metų, o pirmą kartą ją išgirdo apie 1942 metus. „Vaikai dainuodavom ir taip: „Paulė kiaulė – ne mergelė / Nevadino į veselę / Pavadino Čelediną / Visą košę iškabino“, – linksmai nusiteikęs dainavo J. Jurkus.

Pereiti kelią – blogas ženklas

Jei esate prietaringas, jus turėtų sudominti daugiausia ir įvairiausios tautosakos savo atmintyje, bibliotekoje ir internete suradusios Mildos Kiaulakienėė iš Gribžinių atsiųsti prietarai apie kiaules. „Jei kiaulė pereina kelią – blogas ženklas, diena bus nesėkminga. Jei kiaulė bėgioja aplink kiaulidę įsikandusi šiaudų, laukite audros. Jei kiaulė žviegia, – mirtis jos savininko šeimoje, – liaudies išmintimi dalijosi M. Kiaulakienė. – Jei žvejas sutinka kiaulę eidamas prie valties, ištiks labai didelė nelaimė. Turėti kiaulės uodegą laive – nesėkmė. Jei kiaulę paskersite pirmadienį, jos mėsa verdama smirdės ir reikiamai nepasisūdys. Jei kiaulei sušersite alksnio šaką, gyvulys iš karto nugaiš. Jei nėščia moteris palies konservuojamą kiaulieną, mėsa suges.“ Tačiau tikėta, kad gali nutikti ir kai kas gera. „Jei suvalgysite kiaulės smegenis, tai privers jus gerbti kitų paslaptis. Kiaulės kraujas gydo karpas. Jas dar galima išsigydyti patrynus kiaulės lašiniais. O patrynus vaiko galvą į kiaulės nugarą, jis pasveiksta nuo kiaulytės. Kiaulės sudegintų kaulų pelenais trindavo dantis, kad jie būtų stipresni. Kiaulės kepenis duodavo valgyti įkandus žvėrims, o šlapimą – sergantiems nuomariu“, – tokius lietuvių liaudies prietarus pateikė gribžiniškė. Ar bent kuriam yra nusišypsojusi laimė pamatyti kelią pereinančią paršavedę su paršeliais? Jei taip, tai esąs sėkmės ženk­las. Ar tai taikoma šernams su šerniukais, neaišku, nes tikimybė šiais laikais sutikti jų šeimyną didesnė.

Prietarai tegul lieka prietarais, bet jei žmogus nepasitiki savimi, įsidėmėkime: abejodamas ir tvarto nepastatysi, ir kiaulės iš bulvių neišvarysi, o jei pasirinkai gyventi su kiaulėmis, turi būti pasiruošęs gyventi purve.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt