Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Prezidentas Gitanas Nausėda ateinančios savaitės ketvirtadienį skaitys metinį pranešimą. Tai bus trečiasis parlamentui ir visuomenei skirtas dabartinio šalies vadovo pranešimas.
metu.
Pranešimą prezidentas skaitys Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste. Pastaruoju metu šalies vadovas akcentuoja oro gynybos sistemos Lietuvoje būtinumą, bendrą šalies nacionalinį saugumą bei galimos ilgalaikės Rusijos grėsmės vertinimą.
Antrajame metiniame pranešime G. Nausėda atkreipė dėmesį ir į užsienio politikos grėsmes, kylančias dėl diktatūrinių režimų, įsitvirtinančių prie Lietuvos rytinės sienos. Todėl prezidentas savo kalboje vienu esminių užsienio politikos prioritetų įvardino tolimesnės Rusijos ekspansijos regione stabdymą, NATO gynybos pajėgumų Lietuvoje stiprinimą, poreikį užtikrinti 2,5 proc. BVP šalies gynybos finansavimui bei dėmesį Rytų partnerystei.
Taip pat perskaitytame pranešime išreiškė viltį, kad politinėms partijoms pavyks pasiekti susitarimą dėl švietimo, aptarė situaciją šalies viduje ir iššūkius, su kuriais, jo manymu, tuo metu teko susidurti visuomenei bei valstybei. Nors antrajame savo pranešime G. Nausėda tiesioginių kritikos strėlių Seimo pozicijai nepaleido, kai kurie politikų ir valdžios sprendimai bei interesų siekimo praktikos, tvirtino prezidentas, mažina pasitikėjimą valstybe ir kenkia demokratijai.
Pirmąjį savo, kaip prezidento, pranešimą G. Nausėda perskaitė 2020 m. birželio 18 d. Tuomet prezidentas ragino visuomenę telktis, akcentavo vertybinius dalykus. G. Nausėdos akiratyje skaityto pranešimo metu atsidūrė ir koronaviruso sukelta krizė. Šalies vadovas įvertino COVID-19 pandemijos poveikį valstybei bei valdžios reakciją į ją.
Kartu G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuvos politikoje sunku surasti sutarimus ir tvirtino, kad būtina ieškoti dialogo bei kompromiso.
Nors ir aptakiai, metiniame pranešime šalies vadovas palietė ir bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe klausimą. Visgi apie santykius su tuomet „valstiečių“ dominuota valdžia buvo užsiminta tik keliais sakiniais.
Kalbėdamas apie užsienio politiką, G. Nausėda paminėjo tuomet atnaujintą dialogą su Baltarusija bei tai, kad bendraujant su Rusija atsiranda vis daugiau naujų kliuvinių.
Lietuvos Respublikos prezidentai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu.
ELTA