Keturis vaikus auginanti Renate Lukjanska: gyvenime man svarbiausia laisvė

Vilnius

Kristina TamulevičiūtėŠaltinis: Etaplius.lt

13928

Su Renate Lukjanska (38) Latvijos Socialinių inovacijų centro projektų vadove, susipažinome socialinio verslo seminare Rygoje. Smulkutę, nedidelio ūgio Renate nesunku pastebėti iš tolo – ją visada puošia plati šypsena ir ryški šukuosena. Ji randa laiko kiekvienam studentui, po kelių užsiėmimų į visus kreipiasi vardu bei noriai dalijasi laimingo profesinio ir asmeninio gyvenimo receptais. Iš tiesų Renate yra puikus sėkmingos moters pavyzdys - įspūdinga karjera, apgintas mokslų daktarės laipsnis, nuosavas verslas ir darni šeima, kurioje auga keturi vaikai.

- Dar prieš pokalbį pagalvojau, kad Jus pristatyti bus nelengva - esate viena iš Latvijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos "Socialinių inovacijų centras" įkūrėjų, socialinių mokslų daktarė, lektorė, rinkodaros specialistė... O kaip Jūs pati mėgstate save pristatyti?

- Turiu didelę patirtį nevyriausybiniame sektoriuje, daug metų esu dirbusi didžiulėse korporacijose, man nesvetima ir akademinė aplinka nes, kaip ir minėjote, esu įgijusi mokslų daktarės laipsnį. Sunku save ir savo interesus pristatyti trumpai, nes visada ieškau ko nors naujo. Taip, esu išbandžiusi save įvairiose srityse, bet šiuo metu nevyriausybinis sektorius prie mano gyvenimo būdo tinka labiausiai, nes vertinu laisvę, o verslas ir vadovavimas nedidelei nevyriausybinei organizacijai man ją gali suteikti. Tad esu viena iš nevyriausybinės organizacijos "Socialinių inovacijų centras" įkūrėjų, ir čia dirbdama tikrai esu laiminga.

- Spaudoje Jūs pristatoma kaip inovacijų ekspertė. Šis apibūdinimas mane labai sudomino ir suintrigavo.

- Galbūt ir galima taip pasakyti, nes rašydama disertaciją lyginau inovacijas įmonėse ir šalies viduje, iš viso apžvelgiau keturias šalis: Latviją, Norvegiją, Vokietiją ir Bulgariją. Taip pat apklausiau apie tūkstantį studentų. Na, o man pačiai inovacija yra išmintų takelių tobulinimo procesas.

- Kaip Jūs supratote, kad nenorite eiti visų išmintais gerai pažįstamais takeliais?

- Galbūt todėl, kad esu kairiarankė (juokiasi)... Taip jau veikia mano smegenys – iš vienos vienintelės galimybės sukuria dvidešimt skirtingų galimybių. Kai pamatau ką nors naujo, iškart pradedu galvoti, kaip šią naujovę panaudoti. Manau, kad tai – įgimta savybė. Nors mąstymą galima ir reikia tobulinti, o čia ypatingai pasitarnauja lankstumas ir atvirumas.

- Manau, kad daugelis Jus laikytų drąsia, juk ne kiekvienas atsisakytų verslo plėtros vadovės pareigų didžiulėje korporacijoje ir nuspręstų rizikuoti stengdamsa NVO.

- Turiu verslininkės gyslelę ir slaviško kraujo – esu pusiau latvė, pusiau lenkė (juokiasi)... Taigi manau, kad iš prigimties esu linkusi rizikuoti, nors žinau, kad dauguma mane laikytų išprotėjusia – palikau gerai apmokamą darbą, atsisakiau siūlytų karjeros galimybių. Jei būčiau likusi darbe, dabar eičiau Generalinės direktorės pareigas ir būčiau atsakinga už dalį Europos. Bet kaip jau minėjau, man pati didžiausia vertybė yra laisvė. Būtent dėl to nusprendžiau įsteigti nedidelę NVO ir jos veiklos neplanuoju plėsti, nes tuomet reikėtų atsakyti už daug darbuotojų. Šiuo metu mūsų NVO veikia taip, kad pagal einamas pareigas visi jos darbuotojai esame lygūs.

- Kas Jus motyvuoja?

- Mano didžiausia vertybė - laisvė. Jei mano NGO veikia sėkmingai, galiu užsidirbti pinigų pragyvenimui ir jaustis visiškai laisvai. Pavyzdžiui, galiu atostogauti visą vasarą arba išeiti atostogų tada, kai pati noriu ir man nereikia prašyti leidimo. Galiu leisti laiką su savo vaikais. Taigi turiu daug laisvės, galiu suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Tai – pati didžiausia motyvacija.

- NVO sektorius populiarėja visame pasaulyje. O kaip yra Latvijoje?

- Latvijoje yra daugybė NVO, bet, tiesą pasakius, dauguma jų vos išgyvena. Neseniai mes atlikome tyrimą ir išsiaiškinome, kad įprastoje NVO Latvijoje vidutinė alga siekia vos 300 eurų per mėnesį. Tokias NVO vertinčiau kaip papildomą ar laisvalaikio veiklą. O mes dirbame visą darbo dieną ir atlyginimus užsidirbame būtent iš savo veiklos. Manau, kad daug kas priklauso nuo žmonių požiūrio – kaip rimtai jie vertina savo veiklą nevyriausybiniame sektoriuje. Kiekvienas gali pasirinkti pagal savo norus: dirbti nevyriausybiniame sektoriuje laisvalaikiu arba nuolat, kaip dirbame mes.

- Domėjausi Jūsų įgyvendintais projektais ir pastebėjau, kad daugiausia dirbate su jaunimu ir specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis. Kodėl pasirinkote būtent šias tikslines grupes?

- Daugelį projektų įgyvendinome todėl, kad mums tiesiog pasisekė (juokiasi). Mes rašome daug projektų, ir iš patirties pastebėjome, kad jaunimui skirti projektai būna sėkmingiausi. Kita vertus, domimės ir suaugusiųjų mokymu, mums tai labai patinka. tad nesiekiame dirbti tik su jaunimu, nors jaunimo projektams esame gavę daugiausia paramos ir turime daug įvairiapusiškos patirties. O kalbant apie specialiųjų poreikių turinčius asmenis... Na, mes veikiame socialinio verslo srityje. Šiuo metu planuojame įkurti socialiniu verslu užsiimančią įmonę. Dar nežinau, ar mums pavyks, bet specialiųjų poreikių turintys žmonės yra labai glaudžiai susiję su socialiniu verslu.

- Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie savo sėkmingiausius projektus?

- Vienas svarbiausių mūsų įgyvendintų projektų – socialinį verslą remiančių institucijų platforma, skirta Baltijos regiono šalims. Koordinuojame šešių ar septynių partnerių veiklą Baltijos regione, esame paramą teikianti organizacija. Be to, priklausome parlamentinei grupei ir esame nustatę rodiklius, pagal kuriuos Socialinės apsaugos ministerija renkasi socialinio verslo įmones. Savo darbo rezultatus reguliariai pristatome internete. Manau, kad tai yra labai svarbu, nes tokiu būdu galime nustatyti, kuo domisi šiuolaikinis jaunimas, ir kodėl jauni žmonės taip retai imasi iniciatyvos.

- Ar todėl nusprendėte organizuoti jaunimui skirtus socialinio verslo ir verslumo seminarus?

- Planuodami projektus mes sprendžiame, ar jie organiškai įsilietų į mūsų veiklą. Pavyzdžiui, socialinio verslo startuoliams skirtą seminarą rengėme tam, kad galėtume padėti išplėtoti pirmąsias idėjas, kurias perkelsime į minėtą platformą. O visuomeninio finansavimo platforma yra vienas svarbiausių mūsų projektų rezultatų. Todėl surengėme penkių dienų mokymus, kurių metu stengėmės jaunus žmones iš visų trijų Baltijos šalių pamokyti verslumo ir paskatinti savo idėjas įkelti į visuomeninio finansavimo platformas.

- Minėjote, kad Jūsų veikla neapsiriboja tik Latvijos sienomis. Vis dėlto man, lietuvei, įdomu, su kokiomis pagrindinėmis socialinėmis problemomis susiduria Latvija? Juk tokios problemos gali tapti Jūsų šalyje plėtojamo socialinio verslo varikliu.

- Latvijoje mes turime daugybę problemų, susijusių su vaiko teisių apsauga, smurto nusikaltimais ir valstybės globoje esančiais vaikais. Jau pats valstybės institucijų požiūris į tokius vaikus yra problemiškas. Mūsų šalyje yra buvęs ne vienas liūdnai pagarsėjęs įvykis, dėl to netgi atsistatydino vaiko teisių apsaugos tarnybų vadovė. Teisiškai viskas surašyta gražiai, bet realybėje institucijos neveikia taip, kaip turėtų veikti. Provincijoje yra didelis nedarbingumas ir alkoholizmo problema. Jaunimo sektoriuje matau vieną didelę problemą – pasyvumą, o neaktyvų jaunimą labai sunku įtraukti į bet kokią veiklą.

- Jūsų gyvenime veiklos netrūksta – ne tik daug dirbate, bet ir auginate keturis vaikus. Kaip viską suspėjate?

- Turiu gerą vyrą (juokiasi). Taip, bet tai yra tiesa, aš turiu gerą vyrą, kuris mane labai palaiko ir džiaugiasi mano profesiniais pasiekimais. Vis dėlto reikia daugybės pastangų suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Keturiems vaikams reikia skirti daug laiko, juo labiau, kad vyriausiasis yra autistas. Beje, tai – viena iš priežasčių, paskatinusių mus organizuoti projektus, skirtus specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Moteriai nelengva būti sėkmingai ir kartu laimingai su savo šeima. Štai kodėl nenoriu plėsti savo NVO veiklos. Mes turime potencialą, bet norime kuo daugiau laiko skirti savo šeimoms. Artimiausiu metu planuojame priimti kelis savanorius, galbūt įdarbinsime dar vieną žmogų, tačiau mūsų tikslas yra sukurti tokią struktūrą, kurioje vienas nuo kito nepriklausytume. Kiekvienas uždirbtume atlyginimus sau. Šiuo metu toks darbo ir nepriklausomybės derinys mane visiškai tenkina, manau, taip geriausiai galiu užtikrinti asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt