Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Pirmoji divizija. ELTA / Dainius Labutis
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA.LT
60,7 mln. eurų bus skiriama kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos vystymui, ginkluotės įsigijimams bei kariniam vienetui reikalingos infrastruktūros kūrimui.
Dar 43,1 mln. eurų – kontrmobilumo priemonių formavimui, papildomi 25 mln. eurų – civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimui, 21,4 mln. eurų – Vokietijos brigadai reikalingos civilinės ir karinės infrastruktūros kūrimui.
Nurodoma, kad Gynybos fondo lėšų sąmatoje numatytos sumos paskirstomos atsižvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) planus dėl kariuomenės divizijos kūrimo ir Vokietijos brigados infrastruktūros vystymo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į projektus, vystomus iš vadinamojo bankų solidarumo mokesčio lėšų ir pan.
Įstatymas numato, jog Vyriausybė turi paskirstyti kasmetines Gynybos fondo lėšų sąmatoje numatytas išlaidas.
ELTA primena, kad pernai birželį praėjusios kadencijos Seimo patvirtinu įstatymu įkurtas Gynybos fondas. Papildomų lėšų krašto apsaugai nutarta surinkti padidinus pelno mokestį, akcizus, nukreipiant dalį savivaldybių savarankiškų pajamų civilinei saugai bei metams pratęsus vadinamąjį bankų solidarumo mokestį.
Be to, nuo spalio startavo galimybė prie Gynybos fondo prisidėti ir gyventojams, skiriant savanorišką įmoką.
Skaičiuojama, kad Gynybos fondo sprendimai 2025 m. leis užtikrinti beveik 259 mln. eurų siekiantį papildomą finansavimą krašto apsaugai. Vėliau, 2026 m., surenkamų lėšų suma turėtų siekti daugiau nei 425 mln., 2027 m. – 444 mln. eurų.