Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
„Senukai“ administracinis pastatas / Alfa.lt
Roma PakėnienėŠaltinis: BNS
Tačiau antstolė Sonata Vaicekauskienė nenuleidžia rankų – ji prašo teismo skirti šimtatūkstantinę baudą A. Rakauskui už teismų sprendimų nevykdymą, be to, inicijavo bylą su Registrų centru (RC), kuris atsisakė įregistruoti A. Rakausko vadovavimo įmonei pabaigą.
Lietuvos apeliacinis teismas dar 2023 metų spalį pripažino ir leido vykdyti Stokholmo arbitražo 2022 metų liepos 29-osios sprendimą, pagal kurį nuo 2001 metų poste esančio A. Rakausko vadovavimo laikas pasibaigė 2022 metų kovo 31-ąją ir jis buvo įpareigotas atsistatydinti.
Apeliacinis teismas išdavė pagrindinei įmonės akcininkei – Suomijos korporacijai „Kesko“ vykdomąjį raštą, pagal kurį antstolė 2024 metų sausį priėmė patvarkymus siekiant nušalinti A. Rakauską.
Pastarajam apskundus šį sprendimą teismui, tiek žemesnės instancijos, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai atmetė „Kesko Senukų“ vadovo skundus. Visi teismai pripažino, kad A. Rakauskas nėra įvykdęs Stokholmo arbitražo sprendimo.
Antstolė: neaišku, kada bus įvykdyti teismų sprendimai dėl A. Rakausko
Antstolė S. Vaicekauskienė BNS teigė, jog kol kas sunku pasakyti, kada bus įvykdyti Stokholmo arbitražo ir Lietuvos teismų sprendimai dėl A. Rakausko atstatydinimo.
„Kol realiai tas sprendimas įsivykdys, kada tai bus, apskritai sunku pasakyti, nes priklauso nuo žmogaus valios. Ar jis nori tą teismo sprendimą vykdyti, ar jis jo nepaiso. Jei nepaiso, procesas tęsiasi ganėtinai ilgai. Pavyzdys nėra labai jau geras, kad galima nepaisyti teismų sprendimų“, – BNS sakė S. Vaicekauskienė.
Ji, be to, pranešė Kauno apylinkės teismo paprašiusi skirti baudą A. Rakauskui už teismo sprendimo nevykdymą.
„Dar yra pareiškimas mano teismui paduotas skirti baudą A. Rakauskui už teismo sprendimo nevykdymą – po 300 eurų už kiekvieną dieną nuo 2022 metų liepos 30 dienos. Bet tas procesas dar kol kas eigoje. Apylinkės teismas dar nenutarė, dar tik paskirtas posėdis“, – BNS aiškino antstolė.
BNS skaičiavimais, baudos suma iki šios dienos siektų 288,6 tūkst. eurų.
„Kesko Senukams Lithuania“ nepavyko atnaujinti proceso
A. Rakauskui pralaimėjus ginčą teismuose, atnaujinti procesą kol kas nesėkmingai bando pati bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“.
Vilniaus apygardos teismas kovo 13 dieną iš karto įsiteisėjusia nutartimi atmetė „Kesko Senukų Lithuania“ skundą dėl jos įtraukimo į procesą ir jo atnaujinimo bei paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 metų gruodžio 10 dienos nutartį.
„Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo“, – nutarė Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė.
Kauno apylinkės teismas pernai gruodį nustatė, kad tiek „Kesko Senukai Lithuania“, tiek A. Rakauskas savo skundais bei pastaruoju prašymu „tik siekia vilkinti teismo procesą, o kartu ir arbitražo sprendimo vykdymą“, be to, šis procesas neturi įtakos bendrovės teisėms ir pareigoms.
Ginčas kilo A. Rakauskui maždaug prieš metus paprašius teismo panaikinti antstolės S. Vaicekauskienės 2024 metų vasario 6 dienos patvarkymą ir įpareigoti ją užbaigti vykdomąją bylą, pagal kurią iki šiol sprendžiama dėl jo priverstinio atstatydinimo.
„Kesko Senukai Lithuania“ teigimu, jeigu A. Rakauskas būtų priverstinai pašalintas, bendrovės veiklai tai turėtų neigiamą poveikį, juolab kad jo vadovavimo bendrovei metu jos ekonominiai rodikliai yra itin geri.
Bendrovė teismui aiškino, kad jos negalima palikti be vadovo, o jo atšaukimas ir paskyrimas yra valdybos kompetencija. Be to, pasak įmonės, A. Rakauskas jau yra įvykdęs arbitražo sprendimą.
Tuo metu antstolė S. Vaicekauskienė teismui nurodė, kad įmonės valdybą skiria ir atšaukia akcininkai, o valdyba skiria ir atšaukia vadovą, todėl bendrovė čia negali turėti jokio intereso.
„A. Rakauskas turi asmeniškai įvykdyti arbitražo (...) sprendimą, tačiau jo nevykdydamas savo pareigas naudoja asmeninių interesų tenkinimui ir pareiškėjos („Kesko Senukai Lithuania“ – BNS) vardu teikia įvairius procesinius prašymus (...) ir delsia įvykdyti (...) arbitražo sprendimą“, – teismui teigė S. Vaicekauskienė.
Tuo metu A. Rakauskas tikino, kad vykdomoji byla yra tiesiogiai susijusi su jo teise eiti įmonės vadovo pareigas ir su įmonės pareiga turėti vadovą, tuo metu antstolė, anot jo, siekia, kad vadovo nebūtų, o tai reiškia, kad įmonė „būtų likviduota Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva“.
„Vien skolininko (A. Rakausko – BNS) pašalinimas iš „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo pareigų nereiškia, kad bendrovė lieka be vadovo, nes tokiu atveju turi būti skiriamas naujas vadovas“, – pabrėžė Vilniaus apygardos teismas, kurio sprendimas dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
Laukia teismo sprendimo ginče su Registrų centru
Be šios bylos, kartu vyksta ginčas kitame teisme dėl įpareigojimo Registrų centrui įregistruoti faktą, jog A. Rakausko vadovavimo įmonei terminas baigėsi.
Registrų centrui pernai sausį atmetus antstolės prašymą įregistruoti šį faktą, antstolė pateikė skundą Regionų administraciniam teismui prašant įpareigoti RC tai padaryti.
Registrų centro Asmenų registravimo centro vadovė Jolanta Kazlauskienė komentare BNS sakė, kad vadovo pasikeitimas negali būti registruojamas, kol nėra valdybos sprendimo dėl jo atleidimo arba teismo sprendimo, įpareigojančio RC išregistruoti vadovo duomenis.
S. Vaicekauskienės teigimu, sprendimą, kad A. Rakauskas nuo 2022 metų kovo 31-osios negali būti „Senukų“ prezidentu, yra priėmęs arbitražas ir jis turi būti vykdomas: „Šiai dienai jis nevykdomas.“
Ji pripažino, jog kol ginčas administraciniame teisme nebaigtas, neaišku, kaip teisiškai tai įforminti.
„Baigsis administraciniame ir ten bus tik viešai išviešinta žyma. Bet kol teismas nepasisakė, negaliu pasakyti, kaip iš tikrųjų realiai bus. Kad sprendimas būtų įvykdytas, turi pats A. Rakauskas rašyti prašymą „Senukų“ valdybai, kad jis atsistatydina, o jei valdyba jo neatstatydina, jis pats gali pateikti prašymą „Sodrai“, Registrų centrui, kad jis nuo tokios ir tokios dienos nebedirba, nebeatlieka funkcijų“, – BNS aiškino antstolė.
Ginčas kilo dėl sprendimo didinti „Kesko Senukai Digital“ kapitalą
BNS anksčiau rašė, kad „Kesko Senukų Lithuania“ ir „Kesko“ ginčas dėl „Senukų“ tinklo elektroninių parduotuvių valdytojos „Kesko Senukai Digital“ (buvusi „Penktoji projekto bendrovė“) kapitalo didinimo Stokholmo arbitražą pasiekė 2022 metais, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tų metų kovą nutarus, kad byla turi būti nagrinėjama šiame arbitraže.
„Kesko“ kreipėsi į teismą po to, kai „Penktosios projekto bendrovės“ akcininkai 2020 metų balandį nutarė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant 100 tūkst. vienetų akcijų už 2,5 mln. eurų, o jas proporcingai įsigytų visi trys tuometiniai akcininkai – „Kesko Senukai Lithuania“ (dabar turi 60,1 proc. akcijų), „Energijos sklaida“ (39,87 proc.) ir „ZIP 7“. Pastarosios šiuo metu tarp akcininkų nėra.
„Kesko“ 2020 metais teismo prašė panaikinti šiuos akcininkų sprendimus, nes A. Rakauskas balsavo neturėdamas tam įgaliojimų.
„Penktajai projekto bendrovei“ tuomet priklausė e. parduotuves valdančios įmonės „Kesko Senukai Digital“, Latvijos „1A Grupa“ ir „Tirdznicibas centrs“, Estijos „Ksenukai Digital“.
„Kesko“ 2020 metais inicijavo strateginę veiklos Baltijos šalyse ir Baltarusijoje peržiūrą – norėta nutarti, ką daryti išsiskyrus akcininkų nuomonėms dėl „Kesko Senukų“ plėtros ir valdymo, taip pat priimti strateginius sprendimus dėl verslo Baltijos šalyse.
„Kesko“ BNS tuomet nurodė, kad antrai didžiausiai „Kesko Senukų“ akcininkei – A. Rakausko valdomai „R Investicijai“ buvo pasiūlyta viena alternatyvų – įmonės pasidalijimas, jos akcijų įsigijimas arba jų pardavimas.
„Kesko“ valdo 50 proc. „Kesko Senukų“ akcijų, o „R Investicija“ – 48,38 proc., rodo RC duomenys.
A. Rakauskas yra „Senukų“ įkūrėjo Augustino Rakausko sūnus.