Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Simona Čėsnaitė-Matkevičienė / R. Darulio nuotr.
EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Pasak jos, sprendimas išleisti savo kūrybos dainą visuomet eina koja kojon su dar didesne atsakomybe prieš klausytoją.
„Visus tuos 20 metų, kai nekūriau muzikos ir nerašiau dainų, buvau save įvariusi į tam tikrą „kalėjimą“. Po neįtikėtino dainos „O, mama, man jau 18“ populiarumo kankinausi su savęs spaudimu, kad turiu pristatyti kažką dar geresnio, kažką genialaus. Ir tai tapo tarsi prakeiksmu, nes išvis nebegalėjau kurti. Ir štai ši naujoji daina man yra lyg tos baimės paleidimas, visų įsitikinimų, reikalavimų sau atsikratymas. Tiesiog leidau sau būti čia, dabar, tokia, kokia esu. Tad man ši premjera yra kur kas daugiau, nei tik išleidžiamas kūrinys, man tai ir naujos Simonos pradžia, atskaitos taškas. Atėjo metas pagaliau žengti tvirtą žingsnį ir padaryti tai, ką tiek ilgai atidėliojau“, – sako ji.
Daina „Birželio naktis“ – lengva, šviesi, kaip vasara. Ir, pasak Simonos, tarsi palinkėjimas, kad visas gyvenimas būtų lyg viena ilga vasara, kai paleidi problemas, pasiduodi tėkmei, atsipalaiduoji. Ir gimė ji be didelių kančių.
„Kažkada šviesios atminties Gintaras Zdebskis pasakė labai teisingus žodžius – kūryba yra darbas. Tam, kad tu kažką sukurtum, turi atsisėsti, susikaupti ir rašyti, dėlioti melodiją. Niekada nebuvau labai nutolusi nuo muzikos, vis tik dirbu radijo stotyje „Lietus“, laisvu laiku lankiau net dainų rašymo mokymus pas Vytautą Bikų, bandžiau prikelti tą savo kūrybingumą. Taip ir „Birželio naktį“ kūriau – nusiteikusi, kad pagaliau atėjo laikas pristatyti savo kūrybą“, – pasakoja Simona.
Pirmieji išankstinę dainos premjerą diena anksčiau galėjo išgirsti radijo stočių „Lietus“ bei M1 klausytojai. Po to dainininkė sako jau spėjusi sulaukti nemažai sveikinimų bei šiltų žinučių.
„Neslėpsiu, jaudulys didžiulis. Bet, kaip ir kuriant dainą, norisi pasiduoti tėkmei, ir per daug negalvoti, kaip čia dabar viskas bus, kas bus toliau. Jei ši daina pasieks klausytojus, man jau bus pasiekimas ir ženklas, kad visas šis procesas nebuvo laiko švaistymas. Nekuriu grandiozinių planų apie areninius koncertus, neturiu strategijų, bandysiu mėgautis tuo, kad pagaliau, po tiek metų, vėl dainuoju, rašau dainas. Svarbiausia, kad pagaliau leidžiu sau daryti tai, kas patinka, o jei sulauksiu teigiamo grįžtamojo ryšio, tikiu, kad tai įkvėps prie pianino prisėsti dar dažniau. Jeigu ne, man vis tiek bus ramiau – būsiu pabandžiusi“, – atiduodama savo kūrinį „Birželio naktis“ klausytojų teismui sako S. Čėsnaitė-Matkevičienė.