Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius: A. Veryga, nustokite skleisti dezinformaciją – kviečiu atvykti į Kelmę, o ne politikuoti iš tolo

Šiauliai

EtapliusŠaltinis:

357693

Pastaruoju metu Kelmės rajonas viešojoje erdvėje nepelnytai vaizduojamas kaip nykstanti teritorija, kurioje, esą, sąmoningai griaunamas švietimo pagrindas. Tokią poziciją aktyviai palaiko Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga, kuris, savo pareiškimais apie Kelmės švietimo sistemą, ne tik iškraipo faktus, bet ir sukelia nepagrįstą nerimą vietos bendruomenėse. Kelmė pateikiama kaip „mirštantis rajonas“, o savivaldybės sprendimai pristatomi kaip veiksmai prieš vaikus ir jų šeimas.

Akivaizdi A. Verygos spekuliacija susijusi su mokyklų pertvarka. Viešai eskaluojama žinia piešia vaizdą, tarsi Užvenčio, Kražių ar Pakražančio mokyklos būtų uždaromos – nors iš tiesų kalbama apie švietimo tinklo pertvarką, kurioje šios mokyklos ir toliau vykdys ugdymą 1–10 klasėse kaip pagrindinės mokyklos. Vidurinio ugdymo (11–12 klasių) skyrių veikimas priklausys nuo mokinių skaičiaus – tai yra bendras nacionalinis principas, taikomas visoje Lietuvoje, o ne Kelmės išskirtinumas.

Ypač keista, kad ši „kova už švietimą“ kyla tuomet, kai kalbama apie Užvenčio Šatrijos Raganos gimnaziją – mokyklą, su kuria, kaip žinoma, tiesiogiai susiję A. Verygos artimieji. Natūralu, kad tokiose situacijose kyla emocijų, tačiau ar švietimas ir rajonas tampa svarbūs tik tada, kai klausimai paliečia asmeniškai? Ar leistina taip neatsakingai formuoti nuomonę apie visą savivaldybės darbą, pasitelkiant individualius interesus?

Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija

Savivaldybė vadovaujasi ne politiniais įgeidžiais, o aiškiai apibrėžtais ministerijos kriterijais ir vietos realybe. Sprendimai dėl mokyklų statuso keitimo yra priimti remiantis skaičiais, demografija, logistikos principais ir kokybiško ugdymo tikslais. Tai ne uždarymas, o planuota tinklo pertvarka, apie kurią nuo 2022 m. žinojo visos mokyklos ir bendruomenės.

Skaičiai, kurie atskleidžia tikrąją situaciją

Remiantis 2024 m. rugsėjo 5 d. mokinių registro duomenimis, Kelmės rajone iš viso mokosi 3029 mokiniai, įskaitant ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Rajone gyvena 24 056 gyventojai. Tai rodo ne atsitiktinį, o sisteminį mokinių skaičiaus mažėjimą.

Trijose dažniausiai aptarinėjamose gimnazijose situacija yra tokia:

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijoje mokosi 162 mokiniai, iš jų 12 (iš 11 dešimtokų + 1 papildomas) pateikė prašymus tęsti ugdymą vienuoliktoje klasėje. Tai leidžia formuoti klasę Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos Kražių skyriuje;

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija

Pakražančio gimnazijoje – 126 mokiniai, iš 17 dešimtokų 12 planuoja likti, 4 – mokysis kitur, 1 – dar neapsisprendęs;

Kelmės r. Pakražančio gimnazija

Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje – nė vienas dešimtokas nepateikė prašymo mokytis vienuoliktoje klasėje.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą tvarką, gimnazijos klasė gali būti formuojama tik tuo atveju, jei yra ne mažiau kaip 12 mokinių. Jei šio skaičiaus nesurenkama, klasė neformuojama, bet mokykla toliau veikia kaip pagrindinė mokykla, vykdanti 1–10 klasių ugdymą.

Šiuo metu rajono švietimo tinklą sudaro: 6 gimnazijos, 2 lopšeliai darželiai, 1 progimnazija, 1 pagrindinė mokykla ir 1 profesinio rengimo centras. Iš šių, net 4 gimnazijos dalyvauja Tūkstantmečio mokyklų programoje, įsipareigodamos kasmet turėti ne mažiau kaip 200 mokinių, siekiant išlaikyti kokybišką švietimo lygį. Tai iššūkis net didesnėms mokykloms, ką jau kalbėti apie mažesnes kaimiškose vietovėse.

Teiginiai apie „daugiafunkcių centrų naikinimą“ taip pat klaidina – ten, kur vaikų nelieka, ugdymas nebevyksta, tačiau pastatai nėra apleidžiami – jie pritaikomi bendruomeninei veiklai, renginiams, susitikimams, taip išlaikant gyvybingumą vietoje.

Švietimas – tai valstybės deleguota funkcija, kurią savivaldybės įgyvendina pagal numatytas taisykles ir valstybės skiriamą finansavimą. Jei siekiama vienodų ugdymo sąlygų visiems vaikams – valstybė turėtų perimti visas gimnazijas, kaip jau padaryta su profesinio ir aukštojo mokslo įstaigomis. Kol to nėra – sprendimai priimami vietoje, vadovaujantis atsakomybe, faktais ir vietos poreikiais.

A. Verygos retorika atrodo ypač paradoksali, prisimenant jo paties sprendimus būnant sveikatos apsaugos ministru. Tada jo vadovaujami struktūriniai pokyčiai apribojo žmonių galimybes pasiekti gydytojus regionuose, tačiau buvo vadinami būtina „optimizacija“. Dabar, kai analogiškas pertvarkos procesas vyksta švietime, jį staiga bandoma pristatyti kaip grėsmę.

Todėl dar kartą kviečiu jus, pone Aurelijau, atvykti į Kelmę, susitikti su savivaldybės administracija, mokyklų vadovais, peržiūrėti tikruosius duomenis, pasikalbėti su žmonėmis, kuriuos šie sprendimai iš tiesų liečia. Tik taip bus galima atskirti tikrąsias problemas nuo emocinės politikos. Tik taip išsaugosime visuomenės pasitikėjimą, o ne pasėsime dar daugiau sumaišties.

Užsak. info

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt