Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS
„Yra negerai, kai tėvų ir šeimų balsas apie šią programą nėra išgirstamas, yra išgirstama tik viena pusė. Mes nesutinkame su programoje pateikta lytinio švietimo koncepcija, kuri nekvestionuoja, ar lytiniai santykiai ankstyvame amžiuje yra etiški, neetiški, bet apsiriboja dviem dalykais – jei yra sutikimas, jei yra kontracepcija, viskas yra gerai. Mes kaip tėvai, atsakingai žiūrėdami į vaikus, su tokiu požiūriu į lytinį švietimą tikrai nesutinkame“, – BNS sakė vienas renginio organizatorių, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas.
Renginio dalyviai laikė plakatus su užrašais „Ugdyti, o ne seksualizuoti“, „Gyvūną valdo instinktai, žmogų – valia“, „NE Gyvenimo įgūdžių programai, NE indoktrinacijai“, „Ministre, kiek yra lyčių?“ ir panašius.
Piketą organizavo Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija, Rengimo šeimai asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Laisvos visuomenės institutas ir kitos tėvų ir šeimų, krikščioniškos organizacijos.
Tėvai taip pat kritikuoja, kad bendrojo ugdymo programa yra privalomas dalykas, teigia, kad mokytojai neparengti jos mokyti, tad su mokiniais „bus eksperimentuojama“.
Organizacijų teigimu, programos lytiškumo ugdymo dalis yra orientuota „ne į doros, valios ugdymą ir rizikos vengimą, bet į lytinio malonumo tenkinimą ir pasekmių vengimą“, tad ji skirta ne moksleivių ugdymui, bet darbui su rizikingo elgesio jaunimo grupėmis.
„Programa yra hibridinė ir kai kurios dalys yra geros, prevencijos dalis, kur kalbama apie psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją, alkoholio prevenciją – ji turi būti vykdoma mokykloje, bet tėvams kyla klausimas, ar reikia prevenciją vykdyti bendrojo dalyko kontekste. Anksčiau prevencija buvo vykdoma per neformalias švietimo veiklas, dabar ji perkelta ir paversta privalomu dalyku“, – kalbėjo M. Aušrotas.
Nacionalinio susivienijimo atstovė, skautė, tikybos mokytoja Danutė Vervečkienė sakė protestuojanti prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą.
„Apie Stambulo konvenciją turiu tokią nuomonę, kad ji Lietuvoj nereikalinga, kad ji neapgins mūsų moterų nuo smurto, o ji skirta visai kitiems dalykams, tai apvalkalas, priedas, kad gina moteris, o išties tai būdas genderizmui ateiti pas mus“, – BNS sakė D. Vervečkienė.
Seimui ketvirtadienį opozicinės darbotvarkės metu planuojama pateikti pataisas, kad lytiškumo ugdymo temos būtų integruotos į tikybos ar etikos pamokas.
Švietimo įstatymo pataisa nustatytų, kad „į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) programas integruojamas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu“.
Pasak iniciatorių, gyvenimo įgūdžių ugdymo programa liktų, tik iš jos būtų išimtas lytiškumo ugdymo komponentas, kuris taptų dorinio ugdymo dalimi.
Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.
Gyvenimo įgūdžiai 5 ir 7 klasėse dėstomi po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.
Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.
Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.