Keistos normos, keista statistika ir ar galima išvėdinti patalpas užterštu lauko oru?

Kaunas

Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

175624

Tai yra Etaplius.lt skaitytojo nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako.

Daugumai, ko gero, šis klausimas atrodytų absurdiškas ir nelogiškas. Juk paprastai patalpose oras būna žymiai prastesnės kokybės, negu lauke. Apie orą nevėdinamose patalpose, kuriose negyvenama ir nedirbama šnekama kaip apie užsistovėjusį. Pagal higienos rekomendacijas gyvenamosiose patalpose oras turėtų pasikeisti 1-3 kartus per val. Bet ką daryti, kai lauko oras yra užterštas, pvz., kaip 2021-01-18 d. ir 19 d. BNS patalpino aplinkos apsaugos agentūros ir nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pranešimus. Tik aplinkosaugininkai rekomendavo patalpas vėdinti apie vidurdienį, kai kietųjų dalelių(KD 10) koncentracija būna santykinai mažiausia. Tačiau kaip elgtis žmonėms esantiems tuo metu uždarose patalpose jokių rekomendacijų iš specialistų nebuvo.

Dabar žinok, žmogau, ar oro teršalai prie tavo langų atkeliauja iš toli esančios katilinės, kūrenamos visą parą, ar iš šalia esančių namų kaminų, o gal ir iš automobilių judrioje gatvėje?

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmajame BNS pranešime kalbama apie oro taršą visuose miestuose, o kitame eina kalba tik apie dalį Lietuvos. Įdomu, kas darėsi mažesniuose miestuose ir miesteliuose kur nėra automatinių oro taršą nustatančių stotelių?

Aš nesuprantu įvairių atsakingų institucijų atstovų kai metai iš metų tūkstančiams žmonių leidžiama kvėpuoti užterštu oru ir apie tai tylima ir nieko nedaroma. 2021-01-28 15min tinklalapyje išplatinta informacija, kad šią savaitę Kaune pradėjo veikti analogų Lietuvoje neturinti oro kokybės stebėjimo sistema. Autonomiškai funkcionuojantys matavimo prietaisai galimą taršą fiksuos 20 skirtingų vietų visame mieste. Gauti duomenys leis sudaryti tikslų probleminių vietų žemėlapį bei operatyviai reaguoti likviduojant taršos šaltinius, – teigiama Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai.

„Tokie matuokliai Lietuvoje – kol kas naujovė. Dabar galėsime realiu laiku stebėti, kas ir kur teršia seniūnijų ribose. Kai žinosime objektyvią faktinę informaciją, nedelsiant spręsime problemas. Turėdami tokius duomenis savo rankose apie pažeidimus galėsime nieko nelaukę informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

O dabar pasižiūrėkime į aplinkos apsaugos agentūros pateiktus oro kokybės kai kuriuos rodiklius iš Kauno Petrašiūnų oro automatizuotos tyrimų stotelės (https://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=e80cfe05-4da8-4685-ad02-83bfdbb51afe). Atrodytų, kad čia didžiausia problema yra kietųjų dalelių KD10 koncentracija, kuri užpraeitais metais viršijo paros ribinę vertę net 40 dienų vietoje leistinų 35 dienų per metus. Bet tose kietose dalelėse dar gali būti daugybė įvairiausių medžiagų. Aplinkosaugininkai kas mėnesį jose dar ieško arseno, kadmio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių tokių kaip benzo(a)pirenas (B(a)P), benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, dibenzo a,h)antracenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas (degimo produktai) . Pagal aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų pasirašytą 2006-04-03 d. Įsakymą Nr. D1-153/V-246 nustatytos siektinos arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno koncentracijos ore ir pavesta aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) ne tik organizuoti šių medžiagų nustatymą ore , bet ir tekti pasiūlymus siekiant užtikrinti, kad nuo 2012 m. gruodžio 31 d nebūtų viršijamos siektinos vertės. Tos pačios agentūros (AAA) 2015 m. ataskaitoje teigiama, kad Petrašiūnų oro kokybės tyrimų stotyje benzo(a)pireno metinė vidutinė koncentracija siekė 1,3 ng/m3 ir jau šeštus metus iš po eilės viršijo siektiną 1ng/m3. 2016 m. benzo(a)pireno metinis koncentracijos vidurkis Petrašiūnuose siekė 1,46 ng/m3, 2017m.- jau 1,77 ng/m3,2018 m-1,29 ng/m3, 2019 m.-1 ng/m3,2020 m.-0,91 ng/m3, o atskirais šaltojo laikotarpio mėnesiais-3 ir net daugiau kaip 5 kartus viršijo leistiną lygį. Gal tuo metu girdėjote įjungtas sirenas ir išklausėte pranešimo per radiją ar TV? O gal į jūsų mobilųjį telefoną atkeliavo perspėjanti žinutė iš civilinės saugos tarnybos? Gal kokios nors mokymo įstaigos, esančios šalia oro tyrimo stotelės, buvo nutraukta eksploatacija? Kodėl ministrai užmiršo reglamentuoti kitų, anksčiau išvardintų policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekius atmosferos ore, nors jie taip pat gali sukelti vėžinius susirgimus kaip ir benzo(a)pirenas? Kauno savivaldybės senesniame tinklalapyje viename iš atmosferos oro stebėsenos plano priemonių sąraše rašoma, kad visuomenė nuolat informuojama apie oro kokybę. Nežiūrint prastos oro kokybės prieš keletą metų pradėjo veikti nauja gamykla UAB“Peikko“ Lietuva, pastatytas verslo biurų pastatas ir pan.

Vadovaujant a. a. prof. L. L. Griciūtei bei bendradarbiaujant su Lietuvos fizikos instituto Atmosferos užterštumo tyrimų laboratorija, sudaryti 44 Lietuvos administracinių rajonų žemėlapiai, kuriuose parodytas šių rajonų atmosferos oro užterštumas kancerogenais. Epidemiologams pavyko nustatyti, kad sergamumas plaučių, odos ir gerklų vėžiu priklauso nuo aplinkos užterštumo benzo(a)pirenu.

O kaip čia dar nepaminėti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos higieninės normos HN 35-2007“ „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosiosir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“, kur benzo(a)pireno vidutinė paros, o ne vidutinė metinė leistina koncentracija nustatyta taip pat 1ng/m3.Tai čia iškyla keli klausimai. Kaip išvėdinti patalpas, jei lauko oras užterštas? Ar normalu, kad kietųjų dalelių KD10 vidutinė paros ribinė vertė gali būti viršyta iki 35 dienų per metus, kai benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija viršija siektiną metai iš metų?

Kodėl benzo(a)pireno vidutinė paros leistina koncentracija lygi vidutinei metinei siektinai? Ką padarė savivaldybės ir valstybinių institucijų atsakingi pareigūnai saugodami mūsų aplinką ir sveikatą? Kai atmosferos ore metai iš metų didėja anglies dvideginio ir kitų degimo produktų koncentracija ar neturėtų keistis ir normos? Tų klausimų yra dar pilna kišenė, bet pasižiūrėkime dar į vieną higienos normą HN23-2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, kur benzo(a)pirenas jau įvardijamas ne tik kaip kancerogeninė medžiaga, bet ir kaip mutageninė, jautrinanti, patenkanti per nepažeistą odą ir toksiška reprodukcijai (dauginimuisi).

Čia ilgalaikio poveikio benzo(a)pireno ribinis dydis yra jau 0,002 mg/m3. Nevaisingos šeimos (virš 50000 šeimų)yra didelė problema Lietuvoje prie kurios, manau, dar prisideda ir užterštas oras. Kažin kaip vertina darbo sąlygas dirbančiųjų visuomeniniuose pastatuose (mokytojų, gydytojų, seniūnijos darbuotojų ir pan.) tiek valstybinės, tiek privačios įmonės, pagal HN23-2007 ar pagalHN35-2007? Pažvelgus į aplinkosaugininkų prie ataskaitų pateiktus benzo(a)pireno vidutinių metinių koncentracijų ore žemėlapius(nenaudojamus poveikio aplinkos vertinimui) ir paskaičius ataskaitas problemų dėl benzo(a)pireno buvo ir yra ne tik Kaune, Vilniuje(Senamiestyje, Šnipiškėse,Žvėryne), Šiauliuose, Klaipėdoje, Jonavoje, Mažeikiuose ir ypač per šildymo sezoną. Pastarajame mieste dėl naftos perdirbimo įmonės veiklos dar beveik prieš 40 metų nustatyta per didelė benzo(a)pireno koncentracija ore, tačiau periodiškai aplinkosaugininkai oro tyrimų stotelėje jos nenustatinėja. Tad čia žmonės jau senokai prieš covid pandemija turėjo nešioti kaukes. Keista, kad dar neatsidarė kavinės su deguonies aparatais klientams kaip Kinijoje-valdžia pasidžiaugtų naujomis investicijomis.

Bet ar reikia stebėtis tokiu valdiškų institucijų darbu? Prisiminkime įvairių bendruomenių kovą prieš danų kiaulininkus Lietuvoje, kurių veiklą palaimino ir aplinkosaugininkai. Arba kaip degė į apskričių nurodytus sandėlius suvežti nežinomi, uždrausti, pasenę ir bet kaip sudėti pesticidai iš kolūkių ir niekas aplinkoje neieškojo dioksinų(chloro turinčių toksiškų organinių junginių) ir buvo teigiama, kad žmonių sveikatai pavojus negrėsė. Bet iš kur atsirado dioksinai piene ir mėsoje po Alytuje įvykusio baisaus padangų gaisro? Net du chemijos profesoriai paaiškinti šio fakto negalėjo,nes padangų gamybai chloras nenaudojamas. Ir ore tokių medžiagų gaisro metu nei aplinkosaugininkai, nei higienistai neieškojo. Likusiame po gaisro vandenyje ieškota dar kitokių medžiagų. Įdomu, kas ir kuo remiantis nusprendžia kokių medžiagų ieškoti aplinkoje, o kokių neieškoti?

Dar reikėtų paminėti asbestą, kurio ribinė leistina koncentracija 0,1 plaušelio /cm3 nustatyta Lietuvoje tik 2006 m., o visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų ore normos kažkodėl nėra, nors keičiami asbestocementiniai stogai kaimuose pagal vyriausybės patvirtintą programą daugiau kaip dešimtmetį. Labai įdomiai aiškina mūsų Higienos institutas- asbesto plaušelių koncentracijos ribinio dydžio gyvenamosios aplinkos ore nėra, nes ten neturėtų būti nė vieno plaušelio. Tačiau dar daug cheminių medžiagų kurios randamos mūsų kvėpuojamajame ore neturi reglamento, jau nekalbant apie jų įvairiausius „kokteilius“. Į žmogaus organizmą gausiai patekę su oru, maistu ar vandeniu įvairių rūšių asbesto plaušeliai gali sukelti ne tik plaučių asbestozę, bet ir gerklų, plaučių, inkstų, žarnyno plaučių pleuros ir pilvaplėvės vėžinius susirgimus (vidutiniškai po 20-30 metų).

Paskutinė liga, dar vadinama, mezatelioma yra būdinga asbestui ir kasmet diagnozuojama Lietuvoje, bet tik ne kaip profesinis susirgimas. Keista, nes prieš gydant vėžį daroma biopsija ir atliekami įvairiausi tyrimai- nejaugi mūsų specialistai nepamato asbesto plaušelių? O pirmasis asbesto sukeltas plaučių vėžio atvejis aprašytas 1933m Vokietijoje. Tačiau mūsų šalyje profesiniai piktybiniai ne tik plaučių navikai, sukelti asbesto, neregistruojami, nors ilgą laiką laiką veikė Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas (1956-1997 m.) ir „ Akmenės cementas“ (1963-2003 m.) ,tūkstančiai statybininkų dengė stogus šiferio lakštais, o ES net po 20000-30000 mirčių kasmet registruojama dirbusiems su asbestu.

Pasaulinė sveikatos organizacija yra surinkusi ir paskelbusi apie įvairių cheminių medžiagų naudojimo apribojimus ar net uždraudimus skirtingose valstybėse. Ir daug ko iš čia turime pasimokyti nelaukiant ES sulėtintos biurokratinės reakcijos jei rūpi mūsų žmonių sveikata.

Jei apie asbesto kenksmingą poveikį sveikatai daug duomenų buvo surinkta 1930 m., kad jis gali sukelti plaučių vėžį-nustatyta 1933m. Vokietijoje, o tik 1976 m. Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras asbestą pripažino kancerogenišku žmogui ir priskyrė I faktorių grupei. TSRS 1981 m išleistoje knygoje“Profesinės patologijos žinynas“ rašoma, kad plaučių asbestozė gali jau išsivystyti po 5 metų darbo su šia medžiaga ir kai kur minimas padažnėjęs, sergant šia liga, sergamumas plaučių vėžiu. Bet apie tiesioginio ryšio tarp asbesto ir plaučių vėžio buvimą neminima. Tais laikais niekas asbesto plaušelių ore neskaičiavo. Tarybų Sąjungoje buvo nustatytos tokios didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) darbo zonos ore: asbocemento-6 mg/m3; asbestobakslito-8 mg/m3 ; asbesto dulkėse, kai asbesto buvo daugiau, negu 10%-2 mg/m3.

Pagal PSO asbesto naudojimas buvo apribotas arba uždraustas JAV nuo 1978 m., Kanadoje - 1980m., Tailande - 1983m. , Naujojoje Zelandijoje ir Vokietijos Demokratinėje Respublikoje - 1984 m., Norvegijoje - 1985 m. , Maltoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje - 1986m. , ES - 1987m. , Lenkijoje - 1988m ir t.t. Kodėl valstybės neskubėjo saugoti savo žmonių sveikatos anksčiau? Čia jau lenda sąmokslo teorija su praktika. Teismai JAV dėl kompensacijų už asbesto padarytą žalą dirbančiųjų sveikatai prasidėjo praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje, o mūsų Lietuvėlėje iki šiol tylu, nors asbesto turinčių gaminių Lietuvoje vienam gyventojui pagaminta labai daug.

Čia panašiai kaip su herbicidu raundapu - Amerikoje prisiteisiamos milijoninės kompensacijos, kad gamintojas neperspėjo apie kancerogeninį medžiagos poveikį, o ES dar galima raundapu purkšti įvairias kultūras ir ne tik prieš pat derliaus nuėmimą. Jei valdžia kuo greičiau būtų nutraukusi asbestą turinčių gaminių gamybą, o investuotų lėšas į įvairių čerpių, skardinių stogų ir pan. gamybą, nereikėtų tūkstančiais tonomis šiferio lakštų užkasinėti į žemę. Laikraštyje „Naujasis Gėlupis“ 2021-04-21 d. aprašyta, kad Alytaus aplinkosaugininkai asmeniui, kad ant kelio 365 metrų atkarpos išpylė apie 23 tonas šiferio ir apskaičiavo aplinkai padarytą žalą - 238338,36 Eur. Kas leido įvežti, gaminti, naudoti, o kas tapo atpirkimo iešmininku?

„Kauno diena“ karts nuo karto aprašo atvejus apie darbuotojų įvairius ūmius apsinuodijimus įvairiose Kauno įmonėse(dažniausiai cheminėmis medžiagomis esančiomis ore), bet iš profesinių ligų registro negali suprasti ar buvo užregistruotas ūmus profesinis susirgimas ar lėtinis, nors profesines ligos tyrimo ir patvirtinimo akte tas nurodoma. Per 2020 m. profesinių ligų registre užregistruotas tik vienas kažkoks profesinis infekcinis susirgimas, nors NVSC covid-19 ligos plitimą susieja su gydymo ir kitomis įstaigomis ir įmonėmis ir pandemijos pradžioje labai trūko individualių apsaugos priemonių ypač medikams. Profesinių ligų sąraše yra ir užkrečiamos ligos, tačiau jos labai retai diagnozuojamos. Dabar net pats dirbantysis, kuriam įtariama profesinė liga, turi komisijai raštiškai išvardinti kokie nepalankūs sveikatai darbo aplinkos veiksniai ir kiek laiko jį veikė. Tad visai nedaug pasigilinus matosi, kad sveikatos apsaugos sistemoje statistika yra, švelniai kalbant, apverktinoje būklėje.

Jau seniai dėka žmonių oras pasidarė savotišku sąvartynu, jau nekalbant apie dirvožemį,vandenį. Milijonai chemikalų patenka į medžiagų apykaitos ratus ir tampa mūsų kūnų dalimis. Anksčiau niekas net negalėjo įsivaizduoti, kad upėse ežeruose plaukios šiukšlės. Ramiajame vandenyne sukasi apie 1,6 mln km2 plastmasinių atliekų sūkurys. Tarp šiukšlių miškuose grybausime ir uogausime Net kosmose pilna šiukšlių ir tai jau rimta problema,-japonai net paleido palydovą šiukšlėms rinkti.. Aišku, galime ieškoti įvairių gyvybės formų už milijono šviesmečių, bet nematyti ir nespręsti panosėje iškilusių problemų-kokia čia civilizacija? Greičiausiai prie kintančios aplinkos dėl spartaus dauginimosi prisitaiko įvairiausi mikroorganizmai(bakterijos, grybeliai, virusai), tad nereikėtų stebėtis dėl jų įvairių mutacijų.

Pasirodo, kad anglies dvideginio į atmosferą Lietuvoje patenka daugiau, negu sugeba jo įsisavinti mūsų miškai. Jeigu anksčiau šnekėjome apie rūgštinius lietus(jie niekur nepradingo), smogą, o dabar ir apie klimato kaitą. Arkties ledynuose žemdirbyste niekas ne užsiminėjo, tačiau randama tokių stabilių chloroorganinių pesticidų kaip DDT. Per orą teršalai patekę į organizmą gali pakenkti bet kurį organą arba audinį,-nebūtinai kvėpavimo organus. Jeigu anksčiau sakydavo, kad dėl blogo oro valdžia nekalta-dabar aš tuo labai suabejočiau.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt