Kėdainių rajono savivaldybė perka aeratorių, kad būtų geriau išvalomos nuotekos

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

58783

Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiams perkamas aeratorius. Jis reikalinga tam, kad visiškai atsigautų bakterijos valymo įrenginiuose ir būtų tinkamai išvalomos nuotekos. „Kėdainių vandenys“ tokios įrangos neturėjo. Savivaldybės specialistai konsultavosi su Kauno technologijos universiteto mokslininkais ir šie patarė aeratorių įsigyti. Šiandien biologinis reaktorius po ekologinės nelaimės jau beveik atsigavęs, tačiau įranga vis vien labai reikalinga ir bus naudojama norint kuo geriau išvalyti nuotekas.

Aeratorius kainuos 25 tūkst. eurų. Šią sumą skirti dėl išleistų pavojingų cheminių medžiagų avariją patyrusiam ir ties savo galimybių riba dirbantiems įrengimams patobulinti nusprendė Kėdainių rajono savivaldybės taryba.

„Juk negali būti garantuotas, kada vėl nepasikartos tokia ekstremali situacija, kuri ištiko Kėdainius rugpjūty. Todėl šis aeratorius „Kėdainių vandenims“ yra reikalingas, tad mokslininkų pasiūlymams mes pritariame ir įranga bus nupirkta“, – sakė administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis.

Šiuo metu situacija miesto vandenvalos įrengimuose pastebimai gerėja. Padėtis iš esmės pakito kai spalio 18 dieną bendrovė „Kėdainių vandenys“ sustabdė nuodingomis cheminėmis medžiagomis prisotintų nuotekų priėmimą iš bendrovės „Kėdainių oda“.

„Bendrovė „Kėdainių oda“ į nuotekų tinklus išleidžia ne tik chromo junginius bei sulfitus, bet ir kitus, ne mažiau kenksmingus cheminius junginius. Esu įsitikinęs, kad šios taršos mastai ir lėmė valymo įrenginių, kurie ir taip dirba ties savo techninių galimybių riba, veiklos sutrikimus“, – sakė KTU mokslininkas V. Račys.

Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius dėl diversijai prilyginamo chemikalų išleidimo į nuotekų šalinimo tinklus kiek anksčiau yra kreipęsis į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiai ne pirmą kartą atsiduria ne tik rajono, bet ir visos šalies dėmesio centre. Dėl netinkamai išvalomų nuotekų, kai azoto kiekis viršija leidžiamas normas, Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Neseniai įvykęs sutrikimas dar kartą įrodė, jog anksčiau rekonstruoti valymo įrenginiai dirba ties savo techninių galimybių riba.

Kodėl susiklostė tokia situacija? Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus O. Kačiulio teigimu – ši problema yra paveldėta. Jo vertinimu, dabartinė padėtis, kai padidėjus taršalų kiekiui ilgam sutriko valymo įrenginių darbas – buvusių rajono vadovų padarytų klaidų pasekmė.

Prieš keliolika metų modernizuojant valymo įrenginius nebuvo tinkamai įvertintas nuotekų padidėjimas ateityje, taip pat parinkta neefektyvi technologija.

„Matyt rekonstrukcijos darbai buvo atlikti tokie, kokie buvo suprojektuoti. Tuometiniai vadovai manė, jog galima pasirinkti tokias technologijas, kokias pasirinko. Kodėl buvo pasirinktos tokios technologijos, kurios nėra pajėgios nemažam, nemenką pramonę turinčiam miestui, turėtų atsakyti buvę vadovai“, – sakė O. Kačiulis.

Šias dvi priežastis – nesugebėjimą numatyti nuotekų srautų bei taršos padidėjimo ir technologines klaidas – įvardino ir neseniai Kėdainiuose viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Projektuojant šiuos valymo įrenginius nebuvo numatyta, jog ateityje didės ne tik išleidžiamų nuotekų kiekiai, bet ir tarša“, – konstatavo Kauno technologijos universitetoCheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. V. Račys.

Galiausiai susidarė situacija, kai palaipsniui padidėjant nuotekų srautams ir teršalų koncentracijai, valymo įrengimai jau nėra pajėgūs atlikti savo funkcijos. Tam, kad Lietuvai nebūtų skirtos milijoninės baudos, jau rekonstruotus Kėdainių valymo įrengimus teks rekonstruoti dar kartą.

Pirminiais skaičiavimais, vien investicinio projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų. Pradžioje teigta, kad iš valstybės biudžeto bus dengiama 50 proc. šios sumos, o likusią dalį turės sumokėti Kėdainių rajono savivaldybė. Tačiau tokiai Aplinkos ministerijos nuomonei kategoriškai prieštaravo rajono meras Saulius Grinkevičius.

„Tokios sąlygos, kurias pradžioje siūlė Aplinkos ministerija – mums nėra priimtinos. Nes finansinė našta, kuri tektų rajono savivaldybei, taptų tiesiog nepakeliama. Suprantu, jog rekonstruoti valymo įrenginius būtina, nes priešingu atveju sankcijos grėstų visai Lietuvai, tačiau vietos savivaldybei neturi būti užkraunama tokio našta. Tai mano, kaip savivaldybės vadovo, principinė pozicija, – sakė rajono meras S. Grinkevičius.

Savivaldybės vadovas tikino Aplinkos ministerijos atstovams siūlęs valstybės lėšomis finansuoti 70 proc. rekonstrukcijos projekto, likusius 30 proc. per pusę, lygiomis dalimis pasidalintų rajono savivaldybė ir jos kontroliuojama bendrovė „Kėdainių vandenys“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt