Kėdainiečių klaidos kainavo brangiai: spustelėjus šaltukui pasipylė gaisrai

Kaunas

Štai tokius vaizdus gaisravietėse per pastarąsias dienas užfiksavo gaisrus tiriantis Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Raimondas Naruševičius. / Raimundo Naruševičiaus nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

162472

Spustelėjus šaltukui kėdainiečiai, kaip ir visos Lietuvos gyventojai, ėmė intensyviau kūrenti krosnis. Deja, pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad ne visi kraštiečiai moka tinkamai eksploatuoti krosnis: jos dažnai būdavo perkaitinamos, nebuvo laikomasi saugaus atstumo reikalavimų, dažnu atveju būdavo nustatoma nepriežiūra.

Negali lankyti

Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai kasmet lankydavo gyventojus ir informuodavo juos apie netinkamai eksploatuojamas krosnis ar kitus taisyklių pažeidimus.

Tačiau esant karantinui ugniagesiai gyventojų nelanko. Reaguodami į pastarųjų dienų įvykius, kuomet kilo gaisrai, ugniagesiai susitiko su žiniasklaidos atstovais.

„Pastarųjų dienų įvykiai mus išties privertė sunerimti. Atėjus šalčiams žmonės ėmė šildytis visu pajėgumu, kartais neįvertindami savo krosnies ar dūmtraukio galimybių, ne visada laikydamiesi priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Štai Uosių gatvėje gaisras kilo dėl perkaitusio kamino, Jubiliejaus gatvėje kaminas užsidegė, nes nebuvo tinkamai paruoštas žiemai, Vilainių kaime įrenginys taip pat buvo paliktas be priežiūros, tad  sudegė rūkykla“, – pastarųjų dienų įvykius apžvelgė Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Raimondas Naruševičius.

Saugūs atstumai

R. Naruševičius atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai gyventojai nesilaiko saugaus atstumo reikalavimo. Pasak jo, būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas.

Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie sienų ar lubų.

Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo išorinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 40 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 25 cm nedegantis intarpas.

Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

Pasirūpinkite krosnimi

Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50x70 cm skardos lakštas.

Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

„Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį.

Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos.

Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius“, – paaiškino R. Naruševičius.

Daugiau naujienų apie Kėdainių rajoną skaitykite www.rinkosaikste.lt

rinkos-aikste.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt