Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Jau anksčiau buvo pasklidusi žinia apie prieš keletą metų iš Klaipėdos krašto atvykusį su šeima į Kėdainius gyventi Darių Petkevičių, kuris nori statyti Nevėžyje laivą ir juo plukdyti žmones. Juk dabar taip populiarūs įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Turiningesnių, linksmesnių, įdomesnių laisvalaikio praleidimo formų Kėdainiuose vis gausėja, tad atsirastų ir dar viena nauja. Darius ilgai galvojo ir ryžos eiti tiesiai pas merą Saulių Grinkevičių. Meras jam iškart pasakė: taip, padėsime, prisidėsime.
Aptartas pirmas laivo statymo etapas
Kalbėta konkrečiai, pasitelkus atsakingus asmenis ir aptariant konkrečius darbus bei skaičiuojant pinigus. Pasitarime, be mero Sauliaus Grinkevičiaus, dalyvavo administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, pavaduotojas Viačeslavas Čerenkovas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas. Sutarta dėl darbo pirmojo etapo: laivo korpuso pastatymo, jo išdervavimo, patalpos, kur galima būtų dirbti šį darbą, ir kt.
Laivai Nevėžiu plaukiojo
Anot Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, XV‒XVIII a. Nevėžiu plaukiojo vytinės ir vadinamieji baidokai. Plaukė Nevėžiu iki Nemuno, juo žemyn, per Kuršių marias į Karaliaučių. Kėdainių verslininkai – lietuviai, škotai, lenkai – išveždavo žaliavas, žemės ūkio produktus, batus, o parveždavo metalo, stiklo, druskos, vyno, prabangos prekių. Kodėl tai nutrūko? Sunku pasakyti. Galbūt Nevėžis nuseko, pasikeitė ekonomika ir transportas, atsirado geležinkelis, kuriuo patogiau vežti prekes.
Dabar, žinoma, nėra reikalo Nevėžiu prekes plukdyti. Bet būtų labai smagu turėti laivelį, kuris galėtų plaukioti ir tai būtų tikra pramoga vaikams, taip pat ir suaugusiems.
Nuotr. Darius Petkevičius turi svajonę miestui pastatyti laivą - vytinę
Jau pastatytas Dariaus laivas ‒ Drevernoje
Dariumi galima absoliučiai pasitikėti: gražuolį laivą jis jau yra pastatęs. Vasarą juo galima buvo plaukioti Platelių ežere, Kuršių mariose. Dabar šis puikus, pastatytas pagal vikingų laikotarpio laivo drakaro pavyzdį, 12 metrų ilgio, 4 metrų pločio, 10 irklų, 4 tonų laivas ilsisi Drevenoje, ištrauktas iš marių žiemai. Vasarą juo bus vėl plukdomi žmonės, rengiamos edukacijos.
Nuotr. D. Petkevičiaus statytas laivas drakaras Drevernoje
Nevėžiu plaukiotų vytinė ‒ upinis laivelis
Kėdainiuose būtų statomas ne vikinginis laivas, o kiek mažesnė vytinė. Vytinė ‒ tai tik Lietuvai būdingas upinis, plokščiadugnis, burinis (rėjinė burė) prekinių laivų tipas, naudotas nuo XV iki XIX a. pabaigos. Tokie laiveliai valdyti irklais. Pavadinimo viena iš versijų: galbūt pavadinime užfiksuotas lenktų laivo špantų panašumas į lanksčią karklo šakelę – vytelę.
D. Petkevičius sako, kad jo Kėdainiuose pastatyta vytinė bus 12 metrų ilgio, 3,5–4 m pločio. „Laivas bus miesto, ne mano, tad ką su juo daryti ir kokią funkciją jis atliks, tebus miestelėnų reikalas. Manau, plaukiosim, per Miesto šventę pirklius imituosim. Oi, daug ką galima nuveikti! Štai birželį galima tradicinių ir istorinių burlaivių regatoje „Burpilis" dalyvauti kaip Kėdainių atstovams. Paskui visi po regatos plaukia į Jūros šventę, ten vėl save pristatysim“, − svajoja D. Petkevičius.
Didins miesto patrauklumą, plės turiningo laisvalaikio galimybes
Mero S. Grinkevičiaus nuomone, viskas padaroma anksčiau ar vėliau, jei tik labai nori ir turi kas palaiko: „Džiaugiuosi, kad Kėdainiuose yra toks žmogus entuziastas, Darius Petkevičius. Tikrai padėsime įgyvendinti šią svajonę, kuri taip praturtintų Kėdainius. Manau, kėdainiečiams tikrai patiks atrakcijos ant vandens. Laivas taip pat padės pritraukti turistų. Kėdainiai turėjo didelę problemą – tai viešųjų erdvių Kėdainių mieste trūkumas, reikiamos infrastruktūros esamose nebuvimas. Šį trūkumą mes dabar aktyviai šaliname. Stengiamės, kad būtų kuo daugiau patrauklių vietų leisti laisvalaikį ir didinti investicijas, susijusias su laisvalaikio, maitinimo bei panašių paslaugų teikimu. Tai glaudžiai siejasi su įvairiomis sritimis, tokiomis kaip miesto patrauklumas turistams, verslo plėtra ir miestelėnų gyvenimo kokybės gerinimas."
Nuotr. Maždaug taip atrodytų Kėdainių vytinė
Nuotr. paimta iš knygos „Istorinio Kuršių marių laivo statyba Drevernoje” (sud. K. Demereckas, leidykla „Libra Memelensis", 2014)
Laivas papildytų projektą
Pagal integruotą teritorijų vystymo programą (Kėdainių miesto tikslinės teritorijos vystymo programa), vykdomas projektas „Kompleksiškas Kėdainių miesto upių prieigų sutvarkymas, sukuriant patrauklias viešąsias erdves bendruomenei ir verslui“. Šiuo metu baigiamas rekonstruoti Nevėžio tiltas, tvarkoma krantinė, įrengiama prieplauka, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas ir kt. Tad tokio laivo pastatymas ir dar vienos paslaugos gyventojams teikimas būtų priimtinas, racionalus ir labai patrauklus.