PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Gegužės 12 d. 09:58

Kazlų Rūda teismui skundžia ministerijos parinktą „Rail Balticos“ trasą

Marijampolė

BNS Fotobanko nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt


216470

Susisiekimo ministerijai patvirtinus europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki sienos su Lenkija vadinamąją 6A alternatyvą, Kazlų Rūdos savivaldybė inicijuoja teisminį ginčą su ministerija, kuri esą atsisakė vertinti savivaldos pasiūlymus renkantis ruožo alternatyvas.

Pagal 6A alternatyvą nauja linija bus tiesiama ten, kur iki šiol nebuvo geležinkelio – nuo Jiesios stoties aplenkiant Marijampolę ir Kalvariją bei nutolus nuo Kazlų Rūdos. Marijampolėje bei Šeštokuose planuojamos regioninės stotys, kurios prie pagrindinės linijos bus prijungtos regioninėmis jungtimis, pranešė Susisiekimo ministerija. 

Jos teigimu, alternatyva pasirinkta atsižvelgus į daugumos gyventojų nuomonę. 

Tuo metu Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška sako, kad ministerija neatsižvelgė į savivaldybės pasiūlymus ir todėl ji teikia skundą teismui.  

„Savivaldybė skundžia Susisiekimo ministerijos atsakymą dėl teritorijų planavimo procedūros, kurioje, mūsų nuomone, nebuvo atsižvelgta į mūsų pasiūlymus“, – BNS sakė M. Varaška. 

Anot jo, pagal 6A alternatyvą teritorijoje tarp būsimo geležinkelio ir automagistralės „Via Baltica“ atsiduria gyvenvietės ir ūkininkų žemės. Tuo metu savivaldybė siūlė vėžę statyti kuo arčiau „Via Baltica“, numatant  bent vieną tiesioginę nuovažą, taip pat sustabdyti projektą, kol bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas. 

Tačiau, pasak M. Varaškos, ministerija nereagavo į savivaldybės pasiūlymus, o teismo prašoma koreguoti „Rail Baltica“ projektą, kitaip žadama bylinėtis su Vyriausybe dėl žalos atlyginimo. 

„Vieni prašymai susiję su pačiu „Rail Balticos“ vėžės techninio projekto ir koncepcijos koregavimu – ar tai galima daryti, o jeigu tai niekaip nebus koreguojama ir liks toks variantas, kurį mes pamatėme kovo 10 dieną, tai tada, matyt, kitame teisme teiksime Vyriausybei civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu sprendinys bus patvirtintas jos nutarimu“, – sakė Kazlų Rūdos meras.

Balandžio 15-ąją ministerija pranešė, kad tiesiant „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki sienos su Lenkija, pasirinktos dvi maršruto alternatyvos. Viena jų yra nauja 85 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ trasa, aplenkianti Kalvariją ir Marijampolę, prie Vinčų grįžtanti prie esamo geležinkelio, toliau einanti šalia Kazlų Rūdos, per Jūrę, Mauručius, šalia Garliavos ir link Jiesios geležinkelio stoties.

Antroji alternatyva – 78 kilometrų ilgio trasa, aplenkianti Mockavą, Marijampolę, einanti šalia Garliavos link Jiesios. Naujas dvikelis būtų tiesiamas per naujas teritorijas panaudojant tik nedidelį esamo geležinkelio ruožą.

„Jau yra pasirinkta 6A, nors tai neviešinta, prieš penkias dienas patvirtinta alternatyva. Mums neliko kitų kelių, kaip tik kreiptis į teismą“, – BNS sakė Kazlų Rūdos meras M. Varaška.

Pasak mero, valstybei priimtiniausias „Rail Baltica“ maršrutas gali kritiškai paveikti žemės ūkio naudmenas ir gyvenamąsias teritorijas, dėl to būtina įvertinti galimą žalą ūkiui ir žmonėms ilgalaikėje perspektyvoje.

„Norisi, kad dėl to būtų tariamasi ant stalo pasidėjus ne tik magistralės planą, bet ir savivaldybės bendrąjį planą“, –  sakė meras. 

Pasak ministerijos, pasirinktos 6A alternatyvos sprendiniai toliau bus detalizuojami, atsižvelgiant į gyventojų siūlymus, ar ji  nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei išlaiko „Rail Baltica“ parametrus. Tik po to bus formuojami konkretūs žemės sklypai, o juos planuojama viešinti trečiąjį ketvirtį.

Ruožo projektą rengė bendrovės „Sweco Lietuva“ ir Vokietijos „DB Engineering & Consulting“, kurios visuomenei kovą pristatė keturias trasos alternatyvas nuo Jiesios geležinkelio stoties iki Lietuvos sienos su Lenkija. 

„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.

BNS