Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Per pirmąjį šiemetinį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdį vasario 6-ąją numatoma tvirtinti miesto mokymo įstaigų pertvarkos planą. Tačiau, pasak opozicijos atstovų, jis iki šiol nėra oficialiai paskelbtas ne tik miesto bendruomenei, bet ir pačios savivaldybės Tarybos nariams.
„Iš viešai pasirodžiusios fragmentuotos informacijos žinoma, kad planuojama sujungti kai kurias ugdymo įstaigas, bet vengdami detaliai pristatyti parengtą planą, savivaldybės administracijos darbuotojai akivaizdžiai stengiasi išvengti klausimų apie savo sprendimų pagrindimą ir logiką.
Sutinkame, daugelyje ugdymo įstaigų permainos reikalingos, tačiau sprendimai turi būti priimami viešai ir skaidriai, derinant juos su miesto ir mokyklų bendruomenėmis, atsižvelgiant į geriausią pasaulinę praktiką bei sėkmingus pavyzdžius“, - teigia Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė.
Anot opozicijos atstovų, chaotiškas ugdymo įstaigų jungimas ar naikinimas liudija apie Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencijos stoką arba kitus nuo visuomenės slepiamus pertvarkos tikslus. Niekas nesiteikia paaiškinti, pavyzdžiui, kodėl Kalniečių rajone esančią Antano Smetonos gimnaziją ketinama jungti su daugiau nei už 4 kilometrų esančia Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija arba kodėl Šančių rajone esantį Kauno Vandos Tumėnienės ugdymo centrą, organizuojantį ugdymą reabilitacijos centre ir miesto ligoninėse besigydantiems vaikams, dera jungti prie Kauno Kovo 11-osios gimnazijos (priešingoje miesto pusėje), niekaip nesusijusios su specifinėmis ugdymo centro funkcijomis?
Lygiai taip pat, opozicijos teigimu, nelogiškas Kauno 6-ojo lopšelio-darželio jungimas prie Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos, kurioje nuo seno specializuojamasi ugdyti rusų kalba.
Išskirtinio dėmesio, konservatorių teigimu, nusipelno savivaldybės pastangos uždaryti vieną iš Kaune veikiančių nevalstybinių ugdymo įstaigų - Šv. Mato gimnaziją. Nors tam akivaizdžiai prieštarauja mokyklos bendruomenė, pertvarką vykdanti miesto valdžia nepateikia nei mokymo įstaigos tolesnės veiklos vizijos, nei argumentų, liudijančių permainos būtinybę.
ELTA skelbė Kauno miesto savivaldybės pranešimą apie siūlymą nepratęsti patalpų nuomos sutarties su šia gimnazija ir kelis pertvarkos variantus.
Pasak konservatorių, iš esmės tai reiškia gimnazijos likvidavimą. „Nors gimnazijos steigėjai yra pateikę prašymą pratęsti patalpų panaudos sutartį, o moksleivių tėvai parengė ne vieną peticiją, kuriomis prašoma leisti vaikams tęsti mokslą Šv. Mato gimnazijoje, Kauno miesto savivaldybė, nepateikusi jokių argumentų dėl sutarties nepratęsimo, planuoja gimnaziją prijungti prie KTU inžinerijos licėjaus, esančio visiškai priešingoje miesto pusėje.
Tai liudija, jog kalbėti apie kokį nors sinergijos efektą nėra prasminga, juo labiau, kad ir šiandien Šv. Mato gimnazijos vadovybei bei mokytojams atlyginimų savivaldybė nemoka.
Tad mokyklų sujungimas tikrai neduos teigiamo ekonominio efekto miesto biudžetui“, - atkreipia dėmesį TS- LKD frakcija, įsitikinusi, jog ir ugdymo procesui gerų pokyčių tai neduos.
„KTU inžinerijos licėjus, nepaisant bendradarbiavimo su Kauno technologijos universitetu, nėra niekaip susijęs su viena iš geriausių Lietuvoje KTU gimnazija. Ugdymo procesą jame vykdo buvusios „Purienų“ vidurinės mokyklos pedagogai, o perpildyto licėjaus rezultatai pastaraisiais metais rodo blogėjimo tendenciją. Nebent, prisidengiant reorganizacija, tikimasi pakeisti vienos ar abiejų ugdymo įstaigų vadovus asmenimis, lojaliais Kauno miesto savivaldybės administraciją kontroliuojančiai organizacijai „Vieningas Kaunas“, - sakoma šį pirmadienį išplatintame TS-LKD frakcijos kreipimesi į Kauno miesto savivaldybės bei šalies institucijų vadovus.
Konservatoriaus Gedimino Žukausko teigimu, savivaldybės administracija ne tik nepaiso daug kartų viešai išreikštos ugdymo įstaigų bendruomenių, tėvų ir pedagogų nuomonės, Švietimo ir mokslo ministerijos pozicijos, bet ir stebina nekompetencija.
„Noras taupyti savivaldybei priklausančių įstaigų administravimo lėšas, stambinant valdomus vienetus ir atsisakant kai kurių valdymo funkcijų, savaime nėra blogas, bet Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) atlikti tyrimai akivaizdžiai liudija, jog aukščiausių rezultatų pasiekia maksimaliai decentralizuotos ugdymo įstaigos, kuriose ugdytiniai minimaliai atrenkami pagal pasiekimus, o mokymo programų diferenciacija pradedama kaip galima vėliau, arba jos visai nediferencijuojamos“.
Ilgametis pedagogas, buvęs Veršvų mokyklos, pirmosios Kaune švietimo įstaigos, parengusios bei sėkmingai įgyvendinusios ES lėšomis finansuotą renovacijos projektą, direktorius, TS-LKD frakcijos narys Vygandas Gudėnas įsitikinęs, kad sėkmingų ugdymo įstaigų reformų pavyzdžių toli ieškoti nereikia, - OECD vykdomame Tarptautinės moksleivių pasiekimų vertinimo programos (PISA) net 5 vietą pasaulyje užimančioje Estijoje ugdymo įstaigų darbas organizuojamas priešingai nei planuojama Kauno miesto savivaldybės administracijos principais.
Estijos moksleiviai savo pasiekimais užima pirmaujančias pozicijas pasaulyje, o Lietuvos moksleivius galima vadinti vidutiniokais. Aukštus pasiekimus reitinguose demonstruojančiose Estijoje, Suomijoje ar Kanadoje sąmoningai vengiama diferencijuoti mokinius pagal polinkius bei gebėjimus ir stengiamasi išsaugoti maksimalią ugdymo įstaigų autonomiją. Tai duoda puikių rezultatų.
„Mūsų moksleivių ateitis - aukščiau asmeninių ambicijų bei politinių interesų, todėl kreipiamės į miesto Savivaldybės administraciją ir miesto merą, Lietuvos Respublikos Seimą bei Švietimo ir mokslo ministeriją, taip pat švietimo ir mokslo srities profesionalų bendruomenę. Kviečiame kartu ieškoti geriausiai miesto ir mokyklų bendruomenių poreikius atitinkančių sprendimų.
Tikime, kad skuboti, su miesto bendruomene ir savo srities profesionalais neaptarti sprendimai bei fragmentuotas pavienių mokyklų jungimo bei reorganizavimo planas niekaip negali užtikrinti ilgalaikės Kauno miesto moksleivių ugdymo proceso sėkmės“, - teigia antros pagal didumą Kauno miesto taryboje 13 narių turinčios (TS- LKD) frakcijos seniūnė E. Gudišauskienė.
ELTA