Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi BNS/Scanpix nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimo projektu numatoma ne konkurso būdu išnuomoti „Girstučio“ koncesininkui papildomo turto. Jungtinės veiklos partneriams (konsorciumui) UAB „Sporto infrastruktūra“ ir UAB „Klaipėdos arena“ (koncesininkas) numatoma išnuomoti „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų Kovo 11-osios g. 26 pramoginės dalies valdymo ir naudojimo koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 308,17 kv. m negyvenamąsias patalpas.
Projekte dar kalbama apie patalpų (Rūmų cokoliniame aukšte), kurios bus naudojamos koncesininko ūkinei veiklai, nuompinigių dydį – 100 Eur per metus ir įstatymų nustatyto dydžio PVM bei ketinama turto nuomos sutartyje įrašyti papildomą sąlygą, kad „nuomininkas įsipareigoja nereikšti jokių pretenzijų nei dėl ne konkurso būdu išsinuomotų patalpų, nei dėl su jomis susijusių pastato ar inžinerinių tinklų konstrukcijų netinkamos būklės“.
Aiškinamajame rašte, kurį parengė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius, patvirtinta, jog projekto iniciatorius – koncesininkas. Pastatas, apie kurio dalies nuomą kalbama – kultūros ir sporto rūmai (13683,72 kv. m). sprendimo projekte minimos negyvenamosios patalpos – Kauno miesto savivaldybės nuosavybė.
Dokumente pažymima, kad „parengtas Tarybos sprendimo projektas nepatenka į korupcijos pasireiškimo rizikai priklausančių teisės aktų kategoriją ir antikorupciniu požiūriu vertintas nebuvo. Skelbti Teisės aktų registre dėl norminio administracinio akto įsigaliojimo nenumatoma“.
Po 2015-aisiais Lietuvoje vykusių savivaldybių tarybų rinkimų, per kuriuos Visvaldas Matijošaitis tapo pirmuoju kauniečių tiesiogiai išrinktu meru, tų pačių metų birželio 18 dieną Kauno miesto savivaldybės administracija su jungtinės veiklos partneriais (konsorciumu) – UAB „Sporto infrastruktūra“ ir UAB „Klaipėdos arena“ sudarė „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų Kovo 11-osios g. 26, Kaune, valdymo ir naudojimo koncesijos sutartį. Pagal ją kKoncesininkui perduotos 3753,94 kv. m kultūros ir sporto rūmų Kovo 11-osios g. 26, Kaune, pramoginės dalies patalpos. Pagrindinis koncesijos objektas – 50 metrų ilgio „Girstučio“ baseinas, rekonstruotas ES, Vyriausybės ir Savivaldybės lėšomis.
Po rekonstrukcijos, kuri kainavo kainavo apie 21 mln. litų, „Girstučio“ sporto bei vandens pramogų kompleksas buvo atidarytas 2013 metų birželį. Iki 2015 metų vasaros baseiną valdė Kauno savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga „Kauno plaukimo centras“. Konkurse dėl koncesijos varžėsi du pretendentai - geriausią pasiūlymą pateikęs ir 100 balų surinkęs konsorciumas (jį sudarė Klaipėdos „Švyturio areną“ valdanti UAB „Klaipėdos arena“ ir UAB „Sporto infrastruktūra“) bei viešoji įstaiga „Kauno virpstas“, pageidavusi valdyti tik pramoginę komplekso dalį. Konsorciumas siūlėsi valdyti ne tik pramoginę, bet ir sportinę rūmų komplekso dalį, užtikrindamas geriausias sąlygas sportininkų treniruotėms. Konsorciumas įsipareigojo kasmet mokėti 20 tūkst. eurų koncesijos mokestį Kauno savivaldybei, taip pat – investuoti 289,62 tūkst. eurų į rūmų komplekso infrastruktūros atnaujinimą. Konkursą pralaimėjęs „Kauno virpstas“ koncesijos mokesčio siūlė tik 3 tūkst. eurų kasmet.
Kauno miesto politikai 2021 m. spalio 19 d. sprendimu pritarė 2015-ųjų koncesijos sutarties pakeitimui, ir po šešių dienų buvo pasirašytas susitarimas. Kauno savivaldybės administracija įsipareigojo atlikti visus nuo jos priklausančius veiksmus bei parengti reikalingų dokumentų projektus išnuomoti ne konkurso būdu jungtinės veiklos partneriams (konsorciumui) UAB „Sporto infrastruktūra“ ir UAB „Klaipėdos arena“ ne ilgiau kaip iki 2015 m. Koncesijos sutarties pabaigos miesto savivaldybei priklausantį nuosavybės teise turtą „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmuose – 308,17 kv. m negyvenamąsias patalpas.
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko, patalpos yra rūsyje, prastos būklės, nuo 2015 metų nenaudojamos (iki tol jas patikėjimo teise valdė „Kauno plaukimo centras“). Tad miesto politikams priėmus teigiamą sprendimą, Savivaldybei nereikės skirti lėšų turto priežiūrai ir remontui.
„Nepritarus sprendimo projekte nurodytų patalpų nuomai ne konkurso būdu už simbolinę nuomos kainą, neteks galios 2021 m. spalio 25 d. pasirašytas susitarimas Koncesijos sutarties pakeitimo (susitarimo 10 punktas), ir tokiu atveju nebūtų pratęstas Koncesijos sutarties terminas. Iki bus priimti sprendimai dėl tolimesnio šio turto panaudojimo, patalpos nebus efektyviai panaudojamos ir atnaujintos. Turto administravimui ir priežiūrai bus naudojamos Savivaldybės biudžeto lėšos“, paaiškinta minimo skyriaus parengtame dokumente.
Artimiausias Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis vyks vasario pradžioje.
ELTA