Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Austėja Masiokaitė-LiubinienėŠaltinis: BNS
Kaip žurnalistams antradienį sakė Kauno savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė, savivaldybė kol kas nėra susipažinusi su tyrimo grupės išvadomis, tačiau jas pristatant girdėjo daug argumentų iš anksčiau pateikto STT antikorupcinio vertinimo.
Tuo tarpu šios išvados, savivaldybės atstovės teigimu, buvo „gana tendencingai suformuluotos“. Savivaldybė teikė savo pastabas dėl faktinių netikslumų, bet, D. Čeponienės teigimu, ne į visas atsižvelgta.
„Mes netgi nurodėme, kad galbūt Seimo Antikorupcijos komisija remsis tomis išvadomis, todėl prašėme jas patiksinti taip, kad taip nebūtų kaip kažkoks priešrinkiminis šou. Deja nelabai atsižvelgė SST“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Jos teigimu, Antikorupcijos komisija rėmėsi STT išvadomis, tačiau ten, kur tarnyba įvardijo prielaidą, Seimo nariai konstatavo faktą.
Tyrimo išvadose konstatuojama, jog Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas, nes yra sudarytos sąlygos ir galimybės atsakingiems darbuotojams piktnaudžiauti procedūromis, priimti nepagrįstus sprendimus.
Tyrimo grupės teigimu, daugelis Kauno miesto savivaldybės vykdomų infrastruktūros darbų jų vykdymo metu „reikšmingai pabrangsta“, o jų įgyvendinimo eigoje sudaroma vidutiniškai nuo trijų iki penkių susitarimų dėl keičiamų darbų arba dėl jų apimties pakeitimo.
D. Čeponienės teigimu, galimybė keisti sutarčių sąlygas yra numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme.
„Jeigu mes pasinaudojame šia galimybe, mes nepažeidžiame jokių teisės aktų, mes tiesiog vykdome sutartį“, – teigė ji.
To priežastys, pasak vedėjos – faktinė situacija, dažnai besiskirianti nuo tos, kuri buvo numatyta rengiant dokumentus. Jos teigimu, dažniausiai tokie darbai telpa į sutarties vertę, bet net ir tais atvejais, kai netelpa, įstatymas leidžia vykdyti brangesnius darbus.
Pasak D. Čeponienės, šiuo metu sudaroma darbo grupė, kuri STT išvadas analizuos ir priims sprendimus.
Tyrimą Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo, kai šių metų kovą Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl įtariamo kyšininkavimo sulaikė tuometinį savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską.
Teisėsauga įtaria, kad jis paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.