Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Justė AncevičiūtėŠaltinis: ELTA
ELTA primena, kad šiemet sukanka 10 metų, kai Kauno mariose yra draudžiama verslinė žvejyba. Skaičiuojama, kad čia per šį laikotarpį žuvų biomasė išaugo 4 kartus. Specialistai džiaugiasi verslinės žvejybos draudimu šiame vandens telkinyje ir dėl jo įvykusiu teigiamu žuvų biomasės pokyčiu. Vis dėlto jie pabrėžia, kad ne visų žuvų ištekliai atsistatė vienodai greitai, ir paaiškina, kad viena iš tai nulėmusių priežasčių – sunkiai kontroliuojamas brakonieriavimas.
Žuvų biomasė padidėjo maždaug 4 kartus
Aplinkos apsaugos organizacijos „Lietuvos žuvys“ atstovė Monika Kazlauskaitė teigia, kad 10 metų yra toks laikotarpis, kai jau galima įvertinti, kaip sekasi vandens telkiniui, kai jame uždrausta verslinė žvejyba – ištraukti versliniai įrankiai, tinklai, gaudyklės, ir kaip atsigauna žuvų populiacijos.
„Neseniai Gamtos tyrimų centras paskelbė ataskaitą, kurioje rašyta, kad žuvų biomasė išaugo maždaug 4 kartus, tai reiškia, kad žuvų tikrai padaugėjo, ištekliai atsigavo, ypač daug vadinamosios taikios baltos žuvies – plakių, kuojų“, – teigia specialistė.
M. Kazlauskaitei antrina ir Lietuvos gamtos mokslų instituto tyrėjas dr. Justas Dainys. Jis pabrėžia, kad visur Lietuvoje, kur buvo uždrausta verslinė žvejyba, dingo didelis ir reikšmingas žuvų mirtingumo veiksnys, o žuvų būklė pradėjo gerėti tiek dydžio, tiek biomasės prasme, lyginant su tuo, kas buvo, kol mariose verslinė žvejyba nebuvo draudžiama.
„Tai gana natūralus reiškinys dėl to, kad tinklais buvo gaudomos didesnės žuvys, o išgyvendavo mažesnės. Paprastai tariant, išgyvendavo tos, kurios pralysdavo pro tinklo akį. Tai ekologinė klasika – didžiausias išgaudom, vidurkis mažėja, o kai nebegaudom didesnių žuvų, dydžiai irgi didėja“, – paaiškina jis.
Kur kas sunkiau atsistato plėšrių žuvų ištekliai: viena iš tai lemiančių priežasčių – brakonieriavimas
Vis dėlto abu kalbinti „Tvari Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad Kauno mariose žuvų masės padidėjimas iš esmės įvyko kuojų ir plakių sąskaita, o plėšrios žuvys – ešeriai, starkiai – atsigauna ne taip greitai. Sunkiau atsistato ir karšių ištekliai.
„Šios dvi rūšys pagausėjo nežmoniškai dideliais tempais, o ešeriai ir starkiai jeigu ir atsistato, tai ne taip greitai, kaip galbūt norėtųsi ar galėtų“, – sako J. Dainys.
M. Kazlauskaitė pabrėžia, kad dar viena priežastis, kodėl plėšrių žuvų ištekliai atsistato lėčiau – brakonieriavimas.
„Reikia nepamiršti, kad pastebėję, jog žuvų Kauno mariose daugėja, įsigalėjo brakonieriai, gaudantys žuvis tinklais. Žvejai pastebi ir mums dažnai parašo, kad tai lemia silpna kontrolė – brakonieriai praktiškai jaučiasi nestebimi ir labai drąsūs. Tinklų Kauno mariose vis dar yra labai daug ir žuvų biomasė būtų gerokai didesnė, taip pat plėšrių žuvų turėtumėme daug daugiau, jeigu kontrolei keltume ambicingesnius tikslus.
Praeitą rudenį atlikti keli sėkmingi reidai – buvo sugauti žmonės, Kauno mariose arba Nemune žvejoję tinklais. Gamtai buvo padaryta didelė žala. Tai tikrai blogina bendrą žuvų išteklių būklę, kai yra tiesiog pačios vertingiausios plėšrios žuvys išgaudomos tinklais“, – įžvalgomis dalijasi „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
J. Dainys sako, kad jokių brakonieriavimo įvertinimo studijų Lietuvoje arba bent jau kaimyninėse šalyse jis nėra matęs.
„Tai, kiek mes matom, yra šakėm ant vandens – žinom, kad tai vyksta, žinom, kad pagauna, bet kokį poveikį tai daro, tiesą sakant, sunku pasakyti“, – pabrėžia jis.
Savo ruožtu AAD specialistai taip pat teigia, kad statistikos, kiek apskritai visose Kauno mariose nustatyta šiurkščių taisyklių pažeidimų, nefiksuojama, turima duomenų tik apie brakonieriavimo atvejus Kauno valdybos kontroliuojamoje teritorijoje.
Vadinasi, brakonieriavimo mastas šiame vandens telkinyje gali būti kur kas didesnis.