Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) rengiasi 98-ajam sezonui. Iki šių metų pabaigos teatre numatomos keturios premjeros.
Net trys režisieriai - Vaidotas Martinaitis, Paulius Markevičius, Kamilė Gudmonaitė - Kauno dramos teatre spektaklius pristato pirmą kartą. Ketvirtąją sezono premjerą įgyvendins su šiuo teatru kūrybiškai suaugęs režisierius Gintaras Varnas. Laukiami kūrybos vaisiai - impresija vaikams ir šeimai, spektaklis karo pabėgėlių tema, sceninė utopija apie trijų didžiųjų religijų susitaikymą ir netradicinė mongolų mito ir nūdienos realybės samplaika.
Po Naujųjų - jau patvirtintos dar dvi premjeros: režisierės Eglės Kižaitės dokumentinis spektaklis, skirtas itin jautrioms ir aktualioms paauglių problemoms, bei komedija pagal klasikinę Moljero (Moliere) pjesę „Tariamas ligonis“. Šios imsis aktorė ir režisierė Inesa Paliulytė.
Sezoną pradės premjera pagal Moriso Meterlinko (Maurice Maeterlinck) pjesę „Žydroji paukštė“, kurią režisuoja aktorius ir režisierius Vaidotas Martinaitis. Daugiau nei prieš 100 metų sukurtos alegorinės belgų poeto ir dramaturgo pasakos siužetas tarytum labai aiškus - du vaikai leidžiasi į kelionę ieškoti Žydrosios paukštės sergančiai mergaitei, tačiau pjesės autorius didžiausią dėmesį skiria dvasinio pasaulio reiškiniams ir juos perteikia simboliniais vaizdais, sugretina gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius.
Spektaklio režisierius V. Martinaitis šiame pastatyme akcentuoja minties aiškumą ir vizualinį burtą: „Nebaisu būti sentimentaliu, nes norisi pasibelsti į vaikų sielas, - technologijų amžius daro vaikams įtaką - buksuoja jų emocinis pasaulis. Vaikai puikiai komunikuoja technologijomis, tačiau bendravimas akis į akį juos glumina.“
Naujajame sezone net dvi premjeros bus sukurtos bendradarbiaujant su teatru „Utopia“ - „4“ pagal rusų autoriaus Viktoro Pelevino romano „Čiapajevas ir Pustota“ tekstus ir mongolų mitą, kurią statys jaunosios kartos režisierė K. Gudmonaitė, bei Gotholdo Efraimo Lesingo (Gotthold Ephraim Lessing) pjesės „Natanas Išmintingasis“ sceninė versija. Ją įgyvendins režisierius G. Varnas.
K. Gudmonaitės spektaklis vyks netradicinėje erdvėje, o premjera numatoma lapkričio pabaigoje. Spektaklyje „4“ meninėmis priemonėmis bus bandoma atspindėti seną mongolų mitą apie amžinąjį nesugrįžimą.
Vokiečių literato G. E. Lesingo pjesėje „Natanas Išmintingasis“ (1779 m.) kalbama apie trijų pasaulio religijų - judaizmo, islamo ir krikščionybės - susitaikymą. Pjesės veiksmas vyksta XII a. Jeruzalėje, kur susitinka trijų skirtingų religijų atstovai - žydas-judėjas Natanas, krikščionis vienuolis tamplierius ir musulmonas sultonas Saladinas.
Pasak G. Varno, svarbu ne religijų skirtumai, o tai, kas visus vienija: „Vienintelė tikra religija - meilė. Ir tai, kad visi mes šiame pasaulyje esame vienos šeimos nariai.“
Režisieriaus G. Varno pastatyme paliestą geopolitinę temą pratęs ir jaunosios kartos režisierius P. Markevičius. Jis kartu su dramaturge Birute Kapustinskaite lapkričio 11, 12, 14 dienomis pristatys premjerą „Pranašo mirtis“ pagal libaniečių rašytojo ir filosofo Chalilio Džibrano (Kahlil Gibran, 1883-1931) trilogiją „Pranašas“, „Pranašo sodas“ ir „Pranašo mirtis“, kuri dėl autoriaus mirties nebuvo baigta.
Spektaklis ir kuriama pjesė savotiškai apibendrins pirmąsias dvi trilogijos dalis ir siūlys autentišką trečiosios dalies variantą, sukurtą remiantis XXI a. patirtimi, kuomet Europai susidūrus su pilietinių bei religinių karų Artimuosiuose Rytuose padariniais, pabėgėliai yra viena aktyviausių bendrakultūrinių socialinių problemų. Spektaklio ašis - politinio perversmo metu priversto palikti savo šalį žmogaus istorija, jo kova už išlikimą, laisvės troškimo ir politinių bei biurokratinių sistemų kaktomuša.
Kūrybiniam tempui neslūgstant, 2018 m. pradžioje laukiama premjera pagal klasikinę Moljero pjesę „Tariamas ligonis“. Ją savitai perteiks aktorė ir pripažinimą pelniusių spektaklių „Astrida“, „Liūdnas Dievas“, „Anderseno gatvė“ režisierė bei dramaturgė I. Paliulytė. Pasak spektaklio idėjos autorės, jai šiame pastatyme norisi kalbėti apie sudėtingą ir dvilypę aktoriaus profesiją.
Pavymui seks E. Kižaitės projektas „Linija užimta“. Spektaklių vaikams ir jaunimui kūrėja analizuos jautrias paauglių problemas - tokias, kaip patyčios, nesusikalbėjimas su bendraamžiais, tėvais ir mokytojais. Dokumentinis spektaklis gims bendradarbiaujant su pagalbos tarnybos „Vaikų linija“ profesionalais ir savanoriais, jaunimu. Pjesę šiam pastatymui kurs dramaturgė Daiva Čepauskaitė.
ELTA