Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Nors jų sulaukta gerokai vėliau nei įprasta, tačiau Kauno botanikos sode gausiai šilauogėmis apkibusios šakelės žada gerą šiemetinį derlių.
„Tokia jau šių metų pavasario ir pirmosios vasaros pusės įtaka, tad uogų derlius stipriai vėluoja, kai kurių veislių - net apie dvi savaites. Tačiau uogų derlius bus geras, nes šilauogė yra pakankamai atspari pavasario šalnoms, kurios dažnai nušaldo kitų sodo augalų žiedus Lietuvoje“, - sakė VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.
Ankstyvųjų uogų Kauno botanikos sode paprastai sulaukiama pirmąjį liepos dešimtadienį. Anksčiausiai sunoksta lietuviškos veislės, o vėlyvosios uogas nokina rugsėjo ar net spalio mėnesiais.
Sodas skelbiasi dalį išskirtinės šilauogių kolekcijos veislių gavęs tiesiai iš JAV Oregono Korvalio augalų genetinės medžiagos saugyklos. Tai, anot dr. L. Česonienės, užtikrina veislių autentiškumą. Kauno botanikos sodo šilauogių kolekcijoje auga ir pačios pirmosios JAV išvestos, ir naujausios veislės. Ne mažiau svarbu ir tai, kad VDU Botanikos sodas yra pirmųjų lietuviškų šilauogių veislių selekcijos vieta: tik čia šios veislės gali būti dauginamos, nes Valstybinė augalininkystės tarnyba yra suteikusi teisinę apsaugą iki 2042-ųjų.
„Galime palyginti, kokį ilgą atrankos kelią praėjo šis augalas. Tai labai akivaizdu, lyginant laukines kolekcijoje auginamas rūšis, kurių uogos smulkios bei primena mūsų miškuose augančias mėlynes, ir iki 3 cm uogas nokinančias naujas veisles“, - sako dr. L.Česonienė.
Mokslininkų teigimu, šilauogės sukaupia išskirtines biologiškai aktyvių medžiagų, jos yra išsamiai ištirtos, nustatytas ir jų poveikis žmogaus organizmui. Šios uogos vertinamos dėl gero skonio ir įvairių gydomųjų savybių. Jos sukaupia daug antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių: antocianinų, polifenolių, flavonoidų. Jie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, lėtina senėjimo procesus. Šilauogėse yra pterostilbeno, kuris gelbsti tada, kai cholesterolio negalima sumažinti naudojant vaistus. Uogose - nemažai pektinų - medžiagų, šalinančių radionuklidus. Bendras cukraus, organinių rūgščių, rauginių ir aromatinių medžiagų kompleksas gerina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina žarnyno darbą. Šilauogės saugo nuo šlapimo takų uždegimų, mažina jų infekcijų riziką. Šios uogos sukaupia nemažai cukraus, - bendrame kiekyje vyrauja monosacharidai - fruktozė ir gliukozė. Sacharozė sudaro mažiau nei 10 proc. cukraus kiekio, todėl šilauogės labai vertingas dietinis maistas, tinka sergantiems cukralige.
Daugiausia suvartojama šviežių uogų, nes jas galima transportuoti ir gana ilgai laikyti net kambario temperatūroje. Vis labiau šilauogėmis domisi ir farmacijos pramonė. Žiemai galima šias uogas šaldyti, trinti su cukrumi, smulkesnes - džiovinti.