Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Šeštadienį Kaune paaiškės Lietuvos imtynių čempionato nugalėtojai ir prizininkai. Dėl 2018 metų nugalėtojo titulo grumsis graikų-romėnų, moterų bei laisvųjų imtynių stilių atletai.
Pirmas Lietuvos čempionatas buvo surengtas Kaune 1925 metų kovo 3-8 dienomis, tačiau jau po metų sunkiaatlečių (tokiu bendriniu vardu buvo vadinami sunkumų kilnotojai, imtynininkai ir boksininkai) entuziazmas užgeso. Dėl atsainaus tuometinės valdžios požiūrio į sportą jaunimui nebuvo sąlygų treniruotis.
Apie apgailėtiną padėtį rašė „Sporto“ laikraštis (kalba netaisyta): „Su dideliu gailesiu vis dar tenka konstatuoti, kad ši graži, klasinė sporto šaka, kuri turi tokį nepaprastą pasisekimą užsieny ir mūsų kaimynuose - latviuose, estuose, suomiuose - mūsų yra apleista ir jei gyvuoja, tai tik per vieno klubo pastangas. <&> Iš kitos pusės, kaltinant nerangumu, galima būtų rasti ir pasiteisinimų: sunkus ekonominis padėjimas visame krašte ir pinigų stoka organizacijose trukdo dalyvauti.
Būtų lėšos - atsirastų ir kilimai imtynėms klubuose, kainuoja nuo 700 iki 1000 Lt vienas. Tuo tarpu visam Kaune tėra tik vienas specialus kilimas imtynėms - LDS sąjungoje (Lietuvos dviratininkų sąjungoje - aut past.) ir tas pusiau supuvęs“.
Tik užgimusį, bet neužilgo numarintą čempionatą po 15 metų pertraukos mėgino reanimuoti šalį okupavę bolševikai. 1941 metų balandžio 16 dieną Kaune dėl Lietuvos čempionato medalių ant imtynių kilimo kovojo po septynis imtynininkus iš Vilniaus ir Kauno bei vienas marijampolietis, bet ir šis čempionatas tapo vienadieniu reiškiniu - netrukus įsiliepsnojęs karas ilgam užvėrė sporto salių duris.
1949 metų spalio 28-30 dienomis Vilniuje vyko pirmasis pokario ir ketvirtasis per visą Lietuvos istoriją Lietuvos graikų-romėnų imtynių čempionatas. Pastarasis projektas tapo sėkmingu - jis yra tęstinis ir gyvuoja iki šių dienų. Taigi, sausio 20 dieną, šeštadienį, Kauno sporto halėje paaiškės 72-jojo šalie imtynių čempionato nugalėtojai ir prizininkai.
Šiemet varžybose Kaune kovos graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių atletai bei moterų imtynių atstovės.
Čempionate ketina dalyvauti 215 imtynininkų ir imtynininkių.
Gausiausios yra Vilniaus klasikų (20 dalyvių), Klaipėdos laisvūnų (12 dalyvių) ir Šiaulių moterų imtynių (16 dalyvių) komandos
Apie būsimą Lietuvos imtynių čempionatą mintimis pasidalijo rinktinių treneriai.
„Tarptautinė imtynių federacija klasikams grąžino parterį ir dviejų dienų varžybų pravedimo formatą, atsirado naujų niuansų vertinant kai kuriuos veiksmus. Pratinsime prie naujos varžybinės aplinkos. Rinktinės lyderiai visuose svoriuose daugmaž aiškūs, manau žiūrovams bus įdomu stebėti ne tik lyderių, bet ir antrų-trečių numerių dvikovas.
Šis čempionatas - svarbiausios imtynių varžybos Lietuvoje, todėl visus auklėtinius skatinu deramai ruoštis čempionatui ir siekti šalies imtynių čempionato medalių“, - kalbėjo Mindaugas Ežerskis.
Kalbėdamas apie būsimas kovas Kauni sporto halėje, šalies rinktinės treneris Aivaras Kaselis džiaugėsi, kad didėja pajėgių imtynininkių gretos: „Prieš kelis metus galėjau nesunkiai paminėti dvi tris pavardes. Dabar prie pasaulinio lygio imtynininkių Danutės Domikaitytės, Giedrės Blekaitytės jungiasi Kamilė Gaučaitė ir Auksė Rutkauskaitė.
Savo ruožtu prie suaugusių slenksčio artėja Viktorija Augustauskaitė, Kornelija Zaicevaitė ir Ineta Dantaitė su savo netikėtais „bajeriukais“. Po kelerių metų moterų čempionatai bus gausūs ir įnirtingi, nes visas būrys jaunų ir pergalių ištroškusių mergaičių uoliai treniruojasi ir laukia savo valandos.
Jaunėms išties nusišypsojo laimė, nes jas treniruoja pasaulinio lygio trenerė Taciana Bochan, kuri, beje, pati dalyvaus čempionate, - apie moterų imtynių perspektyvas pasakojo A. Kaselis. - Todėl naudojuosi proga ir kviečiu visas sportuojančias paneles prisijungti prie imtynių bendruomenės ir savo mokslus tęsti Šiaulių sporto gimnazijos šeštoje klasėje.
Tokių gerų sąlygų sportuojančioms mergaitėms Lietuvoje dar nebuvo“.
Treneris iš Raseinių Valdas Grišius neslėpė, kad suaugusių perspektyvos tarptautinėje arenoje yra miglotos, todėl šalies laisvųjų imtynių specialistų dėmesys nukreiptas tik į jaunimą.
„Pasikartosiu - esmė, jaunimas. Turime Andrių Mažeiką, Domantą Pauliuščenką ir Dominyką Viliušį. Juos reikia teisingai privesti prie Europos ir pasaulio jaunimo ir U23 čempionatų.
Taip pat būtina palaikyti ir į viršų stumti jaunuosius Gytį Jovaišą, Vadimą Babuškiną ir kitus perspektyvius kadetus. Man dar asmeniškai bus įdomu stebėti, kaip po traumos atsistatė Nikita Gerasimovas“, - pabrėžė V. Grišius.
ELTA