Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Sutvarkytas „Lietūkio“ pastatas. KPD (Astos Naureckaitės) nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: KPD informacija
Tvarkybos darbų projektą parengė Jūratė Juozaitienė. Darbų vadovas – Kęstutis Kiškis.
Pastatą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 45896), stovintį Kaune, Vytauto per. 43, 1930 m. suprojektavo architektas Karolis Reisonas (1894–1981). Rūmai priskiriami istorinio modernizmo stiliui. Administracinio pastato pagrindiniam fasadui būdinga eklektika: plano simetrija, arkiniai langai, dekoratyvinės detalės. Modernus ir reprezentatyvus kiemo pusės fasadas.
Šiame polifunkcinės-komercinės ir gyvenamosios paskirties keturių aukštų mūriniame pastate gyveno ir pats architektas K. Reisonas su šeima. Čia iki 1940 m. buvo įsikūrusi žymiausia tarpukario Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga “Lietūkis“, veikusi 1923–1940 m.
“Lietūkis“ daug prisidėjo eksportuodamas ūkininkų gaminius, parūpindamas kooperatyvams, o per juos ir vartotojams, užsienio prekių. „Lietūkio“ tikslas buvo derinti atskirų žemės ūkio kooperatyvų ir draugijų veiklą, palaikyti tarp jų ir kitų kooperatyvų nuolatinius ryšius, įvairiais būdais kelti ir tobulinti krašto ūkio kultūrą, žemės ūkio pramonę, organizuoti žemės ūkio gaminių perdirbimą ir tiesioginį pardavimą krašte bei užsienyje. „Lietūkis“ pradėjo plataus masto prekybą trąšomis, žemės ūkio mašinomis, sėklomis, veisliniais gyvuliais. Tai buvo didžiausias javų, dobilų, sėmenų ir ankštinių javų supirkėjas tarpukario Lietuvoje, stambiausias javų eksportuotojas: eksportavo linų pluoštą, sėmenis, pašarinių žolių sėklas. Taip pat rengė paskaitas ir kursus žemės ūkio tema, atliko bandymus su trąšomis. Steigė javų valymo punktus, organizavo pieno perdirbimo bendroves. ,,Lietūkis” valdė didmeninės prekybos sandėlius, malūnus, linų perdirbimo fabriką, saldainių fabriką "Birutė" Šiauliuose.
Atsikuriančiai ir augančiai Lietuvos pramonei reikėjo vis daugiau žaliavų, todėl didėjo ir „Lietūkio“ importuojamų prekių. Buvo importuojami naftos produktai, žemės ūkio mašinos, trąšos, druska, cementas, geležis. Pagrindiniai tiekėjai buvo Vokietija, Belgija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Latvija, Švedija, Estija.
Po 1946 m. pastato pirmame aukšte veikė parduotuvės, kituose aukštuose įsikūrė įvairios įstaigos. 1954 m., reorganizavus Kauno ekonominę mokyklą, įsikūrė kooperatinis technikumas. 2000 m. įsteigtas Vilniaus kooperacijos kolegijos Kauno skyrius. 2017 m. pastatas parduotas privačiai kompanijai.