Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Kauno apylinkės teismas realia pusantrų metų laisvės atėmimo bausme nuteisė 38-erių kaunietę V. B., kuri dėl neatsargumo atėmė savo dviejų mažylių gyvybes.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad mažamečiai brolis ir sesuo savo namuose Kaune, Tunelio gatvėje, buvo palikti vieni užrakinti, su grotuotais langais name ir jo viduje smilkstančia, įkaitusia krosnimi. Vaikai buvo palikti be suaugusiųjų priežiūros ir galimybės patiems iš namų ištrūkti gyviems, nes motina, išeidama iš namų, nepaliko nuo durų rakto ir apie vienus paliktus vaikus niekam nepasakė. Toks motinos elgesys, kaip nurodoma Kauno apylinkės teismo pranešime, sukėlė negrįžtamus padarinius − dėl nusikalstamo nerūpestingumo atimtos gyvybės dviem mažamečiams vaikams.
„Įstatymas už šias nusikalstamas veikas leidžia skirti griežčiausią, realią laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad kaltinamoji yra jauna, neteista, nėra pakankamas motyvas ir pagrindas švelninti bausmę. Be to, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalima laikyti to, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Teismo nuomone, V. B. iš tiesų visiškai nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos ir bando sušvelninti savo padėtį bei sukelti aplinkinių gailestį vaizduodama save kaip susidariusių aplinkybių auką“, - griežtos bausmės paskyrimo motyvus aiškino bylą išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė.
Pasak Kauno apylinkės teismo pranešimo, daugiau nei 100 puslapių apimties nuosprendyje pažymima, kad nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir dėl įvykusios tragedijos gailėjosi, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad V. B. nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikaltimą.
„Šios baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad kaltinamoji nebuvo linkusi pilnai pripažinti savo kaltės ir visokiais būdais bandė išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti savo naudai. V. B. ikiteisminio tyrimo metu neigė ilgam be priežiūros palikusi savo vaikus. Pasakojo, kad vaikai buvo pavalgę, užmigdyti. Taip pat teigė, kad jų vienų niekada nėra palikusi namuose, tačiau nustatyta, kad vaikai net 16 kartų vieni buvo palikti namuose, kad jie, priešingai ne nurodo kaltinamoji, tragedijos dieną nebuvo pavalgę ir kad vaikų kūnai rasti kitame kambaryje, nei kad nurodo žuvusių vaikų motina“, - taip kaltinamosios prisipažinimą ir gailėjimąsi vertino septynerius metus baudžiamąsias bylas nagrinėjanti teisėja.
Nuosprendyje pažymima, kad 2016 m. gegužę V. B. jau buvo įspėta dėl jos namuose netinkamai eksploatuojamų kietojo kuro įrenginių. Ji su Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektoriaus nustatytais pažeidimais pasirašytinai buvo supažindinta, jai paaiškinta dėl saugaus elgesio.
Specialistai nustatė, kad tragedijos dieną krosnis buvo įkaitusi, su keliomis dar rusenančiomis žarijomis, tai ir nulėmė gaisro kilimo priežastis. Vaikai mirė nuo apsinuodijimo anglies monoksidu.
Šioje byloje nukentėjusiuoju buvo pripažintas jau kurį laiką vaikų globos namuose gyvenantis V. B. vaikas, kuriam netekusiam brolio ir sesers, teismas priteisė iš V. B. atlyginti 3000 eurų neturtinę žalą. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki jo pilnametystės nustatyta globos namų administracija.
Šį Kauno apylinkės teismo nuosprendį per 20 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.
ELTA