Kaune minimas prieš 45-erius metus Lietuvos laisvės fakelu virtusio R. Kalantos atminimas

Kaunas

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

2533

Ketvirtadienį Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje fotografijų paroda „1972-ųjų Kauno pavasario atmintys“ pradedami renginiai, skirti Romo Kalantos 45-osioms žūties metinėms. 
 

Fotomenininko Gintaro Jaronio fotografijose įamžintos R. Kalantos atminimui skirtos visuomenės iniciatyvos. Lankytojai čia pamatys autoriaus užfiksuotus epizodus iš parodos „Gėlių vaikai: Nuo pacifizmo iki barikadų“, specialiai Kalantinėms susibūrusių muzikantų koncerto, vaidybinio filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ filmavimo, jo aptarimo Kauno „Santaros-Šviesos“ klube akimirkas.

Penktadienio vakarą Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje, kur prieš 45-erius metus (1972 m. gegužės 14 d.), protestuodamas prieš sovietų okupaciją, susidegino jaunuolis iš Vilijampolės R. Kalanta, vyks koncertas „Laisvės miesto ritmas“. Jis skiriamas ir neseniai mus palikusio šviesaus, laisvo žmogaus, VDU profesoriaus Leonido Donskio atminimui. Sodelyje pirmą kartą Lietuvoje bus pristatytos L. Donskio bei 1972-ųjų Kauno pavasario dalyvių vizualinės projekcijos-hologramos, sukurtos Vytauto Didžiojo universiteto Multimedijos laboratorijoje.

Koncerto „Laisvės miesto ritmas“ organizatoriai - „Mountainrock“, VDU bei Kauno miesto savivaldybė. Kaip skelbia VDU, renginyje pasirodys muzikos grupės: „Mountainside“, „Gin'Gas“, „Wolfsome“, „Radiatoriai“ ir styginių kvartetas „Collegium“. Kvarteto pasirodymo metu bus gyvai atliekamos grupės „The Beatles“ dainos, skambės L. Donskio dainavimo įrašas. Kvartetas „Collegium“ taip pat atliks Mindaugo Urbaičio kūrinį „Hommage a Kaunas 1972“, kurio metu bus rodoma Kalantinėms skirta holograma.

„Romo Kalantos vardas ir poelgis siejamas su maištinga jaunimo kultūra ir su bene didžiausiomis okupacijos laikotarpio masinio protesto akcijomis. Okupuotoje Lietuvoje jo auka padėjo išlaikyti laisvės idėjas, o atkūrus Nepriklausomybę, R. Kalanta tapo jaunimo nonkonformizmo bei išsaugoto patriotizmo simboliu. Tuo tarpu Leonidas Donskis augo su XX a. 6-7 dešimtmečių jaunimo idėjomis ir buvo paveiktas Kalantinių dvasios. Roko muzika buvo laisvės ir pasipriešinimo sovietiniam režimui garso takelis“, - pasakojo vienas iš renginio ir festivalio „Mountainrock“ organizatorių VDU Regionistikos katedros docentas Rytis Bulota. Jo teigimu, Lietuvos tolesniam laisvėjimui ir modernėjimui itin svarbūs buvo profesoriaus L. Donskio straipsniai, knygos, televizijos laidos, įvairi visuomeninė veikla ir išskirtinai santūri, pagarbi laikysena.

Paskutiniu Lietuvos partizanu kartais vadinamo R. Kalantos atminimo koncertui „Laisvės miesto ritmas“ pasirinkta roko muzika buvo pasipriešinimo sovietiniam režimui simbolis, ją mėgo ir L. Donskis, kuris buvo vienas iš aktyvių Kalantinių tradicijos puoselėtojų. 2006 metais jis kartu su kvartetu „Collegium“ ir perkusininku Arvydu Joffe išleido DVD „Kauno pavasaris 1972“, kuriame įamžintos kompozicijos pagal 1972 m. Kaune skambėjusios roko muzikos motyvus.

R. Kalantos aukos metinėms bei prof. L. Donskio atminimui skirtos ir dvi parodos. Jau minėtoji, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, bei penktadienį atidaroma VDU prof. Leonido Donskio bibliotekoje.

Anot istoriko prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, 1972-ųjų Kauno pavasaris, R. Kalantos auka ir prof. L. Donskio prisiminimas - natūraliai sietini dalykai. „R. Kalanta kadaise dėl Lietuvos ir žmogaus laisvės susidegino fiziškai, tiesiogiai, o L. Donskis - per savo aistringą gyvenimą, begalinį atsidavimą darbui vardan tos Lietuvos ir jos žmogaus laisvės. Be to, pats Leonidas nuolat dalyvavo prisiminimų pratęsime - pavyzdžiui, viename projekte dainavo dainas, kurios 1972-ųjų pavasarį kėlė mūsų jaunuomenę į kovą prieš sovietų savivaliavimą“, - kalbėjo VDU profesorius.

Pagerbiant filosofo, VDU profesoriaus L. Donskio atminimą, ketvirtadienį bei penktadienį Kaune vyks tarpdisciplininė konferencija „Leonido Donskio tarpdisciplininės intelektualinės praktikos ir moralinė vaizduotė“.

Kauno pavasario 45-mečio proga penktadienį Nacionaliniame Kauno dramos teatre bus atidaryta dailininko Antano Matulevičiaus (g. 1942) kūrybos paroda ir rengiama diskusija dailės bei politikos tema, dalyvaujant parodos autoriui, VDU istorikams bei menotyrininkams.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt