Kaune - lietuvių tautinės sąmonės ugdytojo Vydūno metinių minėjimas

Kaunas

Vydūnas. Tilžė, 1908 m.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

30855

Maironio lietuvių literatūros muziejus antradienio pavakarę visus kviečia į literatūrinę-muzikinę kelionę „Spindulys begalinės šviesos“, skirtą Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Organizatoriai skelbia, kad keleiviai čia bus aktorius Petras Venslovas ir etnologė Daiva Šeškauskaitė. Renginį ves muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.

Parodą „Vydūnas - lietuvių tautinės sąmonės ugdytojas“, kurią apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė, pristatys ekspoziciją rengusi Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė. Paroda muziejuje veiks iki gegužės 12 dienos.

Muziejus praneša, kad Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui atidarytoje parodoje eksponuojami įdomiausi eksponatai iš Vydūno rinkinio: knygos, laiškai, rankraščiai, nuotraukos, dokumentai, memorialiniai daiktai. Eksponuojama ir knyga vokiečių kalba „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (Tilžė, 1934 m.), tapusi bibliografine retenybe. Nacistinė valdžia šią knygą uždraudė, dalį tiražo konfiskavo. Patyrė Vydūnas ir kitą nemalonę - keletą mėnesių kalėjo Tilžės kalėjime ir vėliau įspūdžius aprašė knygoje „Kalėjimas - laisvėjimas“.

Parodoje, pasak jos rengėjos N. Raižytės, - ir populiariausių Vydūno dramų („Probočių šešėliai“, „Amžina ugnis“, „Gaisras“, „Jūrų varpai“) pirmieji leidimai, ir rašytojo autografai kolegoms menininkams. Komediją „Jonuks“ Vydūnas dedikavo Pauliui ir Adelei Galaunėms, vieno veiksmo vaidinį „Vyrai viską padarys“ paskyrė rašytojai ir bičiulei Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei, trijų veiksmų vaidinį „Pasiilgimas“ užrašė dailininkei Monikai Lapinskaitei. Perskaitę Vydūno laišką, rašytą bičiuliui Prūsaičiui, sužinosite, ką rašytojas valgė, o vegetariškus valgius mėgstantieji suras ir receptų iš knygos „Sveikata, Jaunumas, Grožė“ (Tilžė. 1928 m.).

Lankytojai kviečiami patikrinti ir savo žinias - specialiai šiai parodai yra sukurtas Vydūno gyvenimui ir kūrybai skirtas kryžiažodis.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus muziejininkai primena, kad rašytojas Vydūnas, gyvendamas Mažojoje Lietuvoje, visą savo gyvenimą pašventė lietuvybės puoselėjimui, kultūrine veikla ir raštais skatino tautiečius išlaikyti gimtąją kalbą, kultūrą, pažinti istoriją, šaknis, nepasiduoti nei germanizacijai, nei rusifikacijai, nei kitų tautų įtakai. Vydūnas teigė: „Tauta tik tada yra apsaugota nuo pavergimo, kai jos kultūra yra nors lygi kitoms tautoms, bet geriau dar, kai ji yra aukštesnė, kai jos žmonės yra žmoniškesni. Kultūra - aukštas žmoniškumas - sudaro tautos stiprybę.“ Visada pabrėždavo ir gimtosios kalbos reikšmę: „Kiekviena kalba yra ypatinga priemonė žmonijos dvasiai apsireikšti. Jokiu būdu ji negali tai padaryti kita kalba. Todėl lietuvių kalbą išlaikyti - jos turtą išlaikyti. O kalbą auginti yra tą turtą vertesnį padaryti.„

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt