Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Kauno savivaldybė ruošiasi dalyvauti projekte, kuriuo siekiama sukurti išmaniąją transporto priemonę, kuri, priklausomai nuo maršruto vietos, persijungtų tarp elektrinio ir dyzelinio režimo.
„Šio projekto idėja gana paprasta: kad būtų sukurtas viešojo transporto mikroautobusas, kuris automatiškai keistų naudojamą energiją – elektrą ar dyzeliną, priklausomai nuo to, kur jis yra, – BNS pasakojo savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Tadas Metelionis. – Pavyzdžiui, jeigu mikroautobusas važiuoja pro senamiestį, pro miesto centrą arba pro daugiabučių namų kvartalą, kuris yra jautrus triukšmui, jis automatiškai įsijungia į elektros pavarą, važiuoja visiškai tyliai, neteršia. Kai jis išvažiuoja iš tos jautrios zonos, jis automatiškai persijungia į dyzeliną.“
Savivaldybė rengiasi užsakyti šios technologijos sukūrimą bei bandomąją tokio transporto versiją, kuri būtų išbandoma mieste. Paraiška tenkiama spalį, planuojama, kad bandomosios transporto priemonės į gatves galėtų išvažiuoti per pusantrų metų.
Šis projektas bus finansuotas iš Ūkio ministerijos programos, skirtos savivaldybėms reikalingoms paslaugoms, kurių nėra rinkoje. Pasak T.Metelionio, kadangi tokių produktų rinkoje nėra, nėra ir garantijos, kad atsiras galinčių tokią technologiją sukurti. Vis dėlto tikimasi, kad projektas sudomins tiek Lietuvos, tiek užsienio bendroves, dirbančias su elektra varomomis transporto priemonėmis.
Pagal sprendimo projektą, kuriam antradienį pritarė taryba, apie 22 keleivius vežti galinčios transporto priemonės turėtų galėti bent 30 kilometrų nuvažiuoti elektriniu režimu. Tarp dyzelinio ir elektrinio režimo transporto priemonė persijungtų pati ir būtų valdoma intelektine transporto valdymo sistema, todėl tai nepriklausytų nuo vairuotojo.
Skaičiuojama, kad pagaminti transporto priemones kainuos 999 tūkst. eurų, Kauno savivaldybė skiria 145,5 tūkst. eurų iš jų. Stebėsenos sistema turėtų kainuoti 795 tūkst. eurų, iš kurių 112,5 tūkst. eurų ruošiasi skirti savivaldybė.