PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Nuomonė2018 m. Gruodžio 3 d. 09:18

Kašėtos perfomansai

Alytus

Gediminas Jakavonis

Varėnos GiružisŠaltinis: Etaplius.lt


62865

Ar pamenat, kaip sunkiai mes gyvenome gūdžiais tarybiniais laikais? Baigęs mokyklą, svajojau tapti ekonomistu, kad, grįžęs į gimtąją Varėną, galėčiau dirbti gamykloje. Bet tam man reikėjo baigti Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą. Turėjau gerai mokytis, kad surinkęs didžiausią kurse balų skaičių, galėčiau pirmas rinktis paskyrimo sąraše esančią norimą vietą.

Be to, reikėjo įgyti tam tikrą darbo stažą, kad galėtum siekti karjeros darbe ir didesnio darbo atlygio. Aukštojoje mokykloje mus tada mokė, kad kvalifi kacija – tai išsilavinimas, plius tavo darbo stažas.

Laisvoje Nepriklausomoje Lietuvoje viso to nereikia. Bent jau mano gimtojoje Varėnoje: norint gauti darbą savivaldybėje ar jai priklausančioje įstaigoje, užtenka būti mero Algio Kašėtos giminaičiu arba ištikimu jo partijos nariu. Ir visai nesvarbu, kaip ta partija vadinsis. Visi buvę Varėnos liberalų sąjūdžio nariai jau seniai „feisbukuose“ ištrynė savo nuotraukas su buvusio partijos vadu Eligijumi Masiuliu. O jų lyderis tikriausiai „atsižegnojo“ nuo „MG Baltic“ byloje teisiamo „giminaičio“ Šarūno Gustainio. Kaip pelės, bėgančios iš skęstančio laivo, visi sulėkė savivaldos rinkimams ruoštis į komitetą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, Varėnos savivaldybė pagal priimtų dirbti giminaičių kiekį, per mero A. Kašėtos vadovavimo laiką, išsiveržė į antrą vietą Lietuvoje po Pagėgių. Bet jei Komskiai tai padarė per du dešimtmečius, tai pas mus V. Lenino „išmintis“, kad kiekviena valytoja gali valdyti valstybę, įgyvendinta per trejus metus.

Artimųjų ir giminių globojimas, parūpinant jiems šiltas, pelningas darbo vietas, vadinamas – nepotizmu. Ši problema ne tokia svarbi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nes ten žmonės turi daugiau galimybių susirasti darbą ar pasirinkti kitą. Kaimiškose savivaldybėse, kur ekonominių galimybių viešajame sektoriuje yra mažiau, o ir darbdavius ant pirštų gali suskaičiuoti, šie dalykai ypač skaudūs. Čia negaliu nepacituoti „Valstiečių laikraščio“ žurnalisto A. Praminsko žodžių:

„Dauguma išvažiuoja ne tik iš savo miesto ar rajono, bet ir iš Lietuvos. Remiantis susisiekiančių socialinių indų dėsniu, nutekėjus protams ir gabumams, sistemoje vis didėja kvailių, vidutinybių ir prisitaikėlių tankis. Giminių valdžia joje užsilikusius protingus verčia apsimesti kvailiais, kad tik neišsiskirtų iš bendro lygio ir, gink Die, nepranoktų Paties ir Pačios“. Kartą gatvėje sutikau seniai matytą „prietelių“. Į mano klausimą, kaip laikaisi, jis kreivai šyptelėjęs atsakė:

- O tu ką, ne Varėnoje gyveni? Nematai, kiek mieste sumažėjo žmonių, kiek daug pensijinio amžiaus senukų susirūpinusiais ir nelaimingais veidais, o apskritai, ar dažnai matai Varėnoje besišypsančius žmones?

- Na, besišypsančius matau iš mokyklos grįžtančius mokinius... - Tie nežino, kad baigę mokyklą iš čia išvažiuos ir daugiau nebegrįš. Darbo vietų trūksta, algos, jei turi darbą, mažos. O kai artėjant rinkimams kas nors pradeda šnekėti apie investicijų pritraukimą į mūsų rajoną, man vilku staugti norisi. Baikit meluoti! Provincija Lietuvoje nyksta, miesteliuose užsidarinėja ambulatorijos, mokyklos. Žinai, dabar suprantu, kad viskas, ką sovietmečiu rašė apie kapitalizmą, buvo tiesa. Tokios socialinės nelygybės ir skirtumo tarp pragyvenimo mieste ir kaime, „prie ruskio“ nebuvo.

- Tu teisus, tik reikia pripažinti, kad tikros savivaldos Lietuvoje nėra! Vietinė valdžia priklausoma nuo centrinės ir pati pakankamai apribota savo veiksmuose. Pamenu Druskininkų merą Ričardą Malinauską sakant, kad savo darbuotojus jis vertina pagal tai, kiek kartų jie vyksta į Vilnių „pramušinėti“ savo miestui įvairių projektų, investicijų, lankosi Seime, Vyriausybėje kaip Druskininkų miesto lobistai.

- A. Kašėta taip pat važinėja į Vilnių pas žmoną su valdiška mašina ir kuru savaitės viduryje. Turėjai matyt, jei žiūrėjai žurnalistinį tyrimą per televizorių.

Sunku kažką pasakyti prieš. Visai neseniai Seimo narys konservatorius K. Masiulis paviešino visų šešiasdešimties merų algas. Varėnos mero A. Kašėtos atlyginimas trečioje vietoje pagal dydį tarp visų Lietuvos savivaldybių vadovų. Garbės žodis, nepavydžiu ir nenoriu skaičiuoti svetimų pinigų, bet praėjusios savaitės „Respublika“ atspausdino Lietuvos savivaldybių vidutinio darbo užmokesčio lentelę. Varėnoje dirbančių žmonių darbo užmokestis yra 676,7 Eur – 56 vietoje Lietuvoje. Varėna lenkia tik Lazdijus – 674,6 Eur, Šalčininkus – 669,8 Eur, Zarasus – 655,5 Eur ir Kalvarijos – 639,9 Eur savivaldybes. Beje, Šalčininkų rajonas pagal nepotizmo indeksą, STT duomenimis, trečioje vietoje po Pagėgių ir Varėnos savivaldybių ir trečioje vietoje nuo galo Lietuvoje pagal ten gyvenančių žmonių darbo užmokestį.

Kuo ne viduramžių feodalizmas, kur vietiniai „kunigaikštukai“ savo šeimos nariams ir jiems tarnaujančiai aplinkai kaupė turtus, išnaudodami savo teritorijoje dirbančius paprastus žmones? Tik visos tos kunigaikštystės nunyko, nes, iškilus pavojui, nei savo valdžios, nei tokių valstybių jų gyventojai ginti nėjo.

Gal kiek pavargę nuo daug metų Varėną valdančiųjų, 2015 metų savivaldybės rinkimuose dauguma varėniškių savo balsus atidavė Liberalų sąjūdžiui ir jie meru iškeltam A. Kašėtai, kurie į rinkimus atėjo su šūkiu: „Metas permainoms!“ Jų ilgai laukti neteko. Pirmiausia, atleidimo lapeliai buvo išdalinti visiems iki tol čia dirbusiems savivaldybės darbuotojams, o į jų vietą skiriami nieko su Varėna neturintys, bet A. Kašėtai atsidavę žmonės. Greit atsirado šūkis: „Varėnos savivaldybė – vilniečių darbo birža!“, o daugelis varėniškių suprato, kad „nuo vilko užšoko ant meškos!“.

Rodydami tokias „permainas“ kaip Varėnos gatvių tvarkymas, komunalinių tinklų remontas ir net baseino, prieš kurio statybas tiek metų kovojo, atidarymą, liberalų sąjūdiečiai pamiršdavo, kad tai iki tol dirbusiųjų valdžioje veiklos tęstinumas. Visi nuopelnai už atliktus darbus vietinių savivaldybės metraštininkų būdavo priskiriami merui A. Kašėtai ir jo partiečiams, nors, mano akimis žiūrint, vienintelis jų pačių atliktas darbas – tai tik visoje Lietuvoje pagarsėjusio „auksinio“ tualeto statyba prie „Merkio krašto“ redakcijos. Prisimenat sovietmečio ketureilį:

„Πρᴎшла весна, настало лето, Теплee сталo воρоϭью, Cпaсᴎϭо паρтᴎᴎ ӡа это И лᴎчно Леонᴎду Илᴎчу!“.

(„Atėjo pavasaris, vasara,/ sušilo žvirbliukai. /Ačiū Jums už tai, A. Kašėta ir visi liberalų sąjūdiečiai“).

Jei surasit mano vertime klaidų, parašykit.