Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Svarstydama kai kurias idėjas, aš netgi sujungiu abi komandas – tiek Ragainės, tiek „Juventos“ – ir mes diskutuojame kartu. Matyt, kai dirbi per kelias mokyklas, nebelieka atskirties – jeigu gimsta gera idėja, ji yra abiem mokykloms, o ne kuriai nors vienai“, – sako dviejų progimnazijų vadovė Dinara Vitkuvienė. (Dinaros Vitkuvienės asmeninio archyvo nuotr.)
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių Ragainės progimnazija įgyvendina tiksliųjų mokslų ir inžinerinio ugdymo programą, „Juventos“ progimnazijoje sustiprintas muzikinis ugdymas. Vis tik skirtingų krypčių mokyklos turi šį tą bendro – joms abiem vadovauja šiaulietė Dinara Vitkuvienė. Perjungti vidinį mygtuką jai padeda mokyklų bendruomenės.
Lydi nesaugumo jausmas
Ragainei D. Vitkuvienė vadovauja trylika metų. Šioje įstaigoje ji drauge su savo komanda sukūrė inžinerinio ugdymo programą, mat ir pačiai nėra svetimi tikslieji mokslai: Šiaulių universitete D. Vitkuvienė įgijo matematikos ir fizikos mokytojo kvalifikaciją.
Prieš maždaug pusę metų Šiaulių miesto savivaldybės taryba D. Vitkuvienę paskyrė laikinai vadovauti „Juventos“ progimnazijai. „Abejonių buvo: ar susidorosiu, ar spėsiu? Bet neturėjau laiko ilgai apie tai galvoti – reikėjo padėti“, – prisimena ji.
Stoti prie „Juventos“ mokyklos vairo D. Vitkuvienei buvo pasiūlyta ne tik dėl kompetencijos ir gebėjimų: Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, drastiškai trūksta mokyklų vadovų.
„Kodėl susidariusi tokia situacija? Aš pasakysiu savo nuomonę: priežastis – vadovų nesaugumo jausmas. Supraskime teisingai: jeigu, pavyzdžiui, mokykloje dirbi pavaduotoju ugdymui, vadinasi, turi nuolatinį darbą be jokių terminuotų sutarčių, o tavo ir vadovo algų skirtumas yra labai nedidelis. Tu jautiesi saugus, o tai labai svarbu. Įvedus penkerių metų vadovų kadencijas, atsirado nesaugumo jausmas ir turbūt nemažą dalį žmonių tai atbaidė nuo noro tapti ugdymo įstaigos vadovu“, – mano D. Vitkuvienė.
Anot jos, kadencijų nereikia – kontrolės funkciją šiuo atveju visiškai atlieka Taryba: miesto politikams kiekvienais metais teikiamos tvirtinti mokyklų vadovų ataskaitos. „Jeigu vadovas dirba gerai, jo sutartis turėtų būti automatiškai pratęsiama. Jeigu ne, miestas turi galimybę nutraukti su juo sutartį ir ieškoti kito žmogaus. Norisi atkreipti dėmesį, kad Šiaulių miesto mokyklų vadovų veikla visuomet vertinama gerai arba labai gerai, todėl tikrai nepritariu kadencijoms. Aišku, Vyriausybė mato kitaip, o pokyčių galime tikėtis tik tada, kai ateis naujų žmonių“, – sako D. Vitkuvienė.
Iššūkis – vardai
Kaip matematikei bei fizikei sekasi vadovauti muzikinei „Juventos“ progimnazijai? D. Vitkuvienė neslepia, kad vidinį mygtuką perjungti tenka. „Prireikė šiek tiek laiko, kol perpratau muzikinio ugdymo programą. Bet tiek vienoje, tiek kitoje mokykloje dirba puikūs žmonės, puikios komandos – padedant jiems, mes šauniai tvarkomės“, – džiaugiasi ji.
Didelių skirtumų tarp mokyklų bendruomenių D. Vitkuvienė sako nepastebinti, nes abi ugdymo įstaigas vienija bendras tikslas – vaikų asmeninė pažanga ir gera emocinė būsena. „To tikslo vedami mes ir žygiuojame. Ir visai nesvarbu – priklausai muzikinės ar inžinerinės mokyklos bendruomenei“, – priduria ji.
Ragainės progimnazijoje dirba 43 mokytojai, „Juventos“ kolektyvas dvigubai didesnis, o kur dar kitų sričių darbuotojai. D. Vitkuvienė skaičiuoja, kad dabar vadovauja maždaug pusantram šimtui žmonių.
„Viskas įmanoma ir tai yra patirtis, kurią aš labai vertinu. Aišku, mano galva, vadovas turi būti mokykloje, kvėpuoti ja, bendrauti su mokytojais, vaikais, tėvais. O kai dirbi per dvi mokyklas, pritrūksti laiko. Tikriausiai tai ir yra sunkiausia: kad negali žmonėms skirti tiek laiko, kiek iš tikrųjų reikėtų. Pajuokausiu – vis dar neatsimenu visų „Juventos“ darbuotojų vardų. Kartais net pasidaro gėda: norisi kreiptis į žmogų, bet negaliu atsiminti, koks gi jo vardas“, – šypteli D. Vitkuvienė.
Vardus vadovė gal jau ir būtų išmokusi, jeigu ne karantinas – gyvus, įsimenančius veidus pakeitė vaizdas per kompiuterio ekraną. Tiesa, yra ir pliusų.
„Šioje vietoje matau daug teigiamų pusių. Pavyzdžiui, planuojant laiką ir bendraujant, nes iki šiol atrodė, kad viską galėjome daryti tik susitikę gyvai. Dabar per dieną tiek su vienos, tiek su kitos įstaigos darbuotojais susitinkame net po kelis kartus ir efektyviai sprendžiame visas iškilusias problemas. Svarstydami kai kurias idėjas, dirbame ir diskutuojame kartu – Ragainės ir „Juventos“ komandos. Matyt, kai dirbi per kelias mokyklas, nebelieka atskirties – jeigu gimsta gera idėja, ji yra abiem mokykloms, o ne kuriai nors vienai“, – sako D. Vitkuvienė.
Iki karantino spėta inicijuoti bendruomenių šventes, Lietuvos gimtadieniui skirtas akcijas, diskutuota su bendruomenėmis dėl progimnazijų darbo organizavimo, ugdymo kokybės gerinimo.
Puikus pavyzdys – Ragainės progimnazijos žygiai. Juos iniciatyvinė grupė organizuoja kasmet – kartais net po kelis kartus. Į žygius susirenka visa bendruomenė – mokytojai, vaikai, tėvai. Toks žygis šiais metais turėjo įvykti (o gal ir įvyks) ir „Juventos“ bei Ragainės progimnazijose kartu. Šiuo metu vyksta Ragainės ir „Juventos“ progimnazijų bendruomenių šventės. „Gaila, kad šventės nuotolinės, džiugu, kad dalyvauja mokyklų bendruomenės, kad per nuotolį sugebame pasidžiaugti vieni kitais, pasilinksminti, pabūti kartu“, – šypsosi mokyklų vadovė.
Karantinui prasidėjus, D. Vitkuvienė sako sulaukusi laiškų ir skambučių iš abiejų bendruomenės narių – žmonės siūlėsi dalytis nuotoliniam ugdymui reikalinga technika. „Dar vienas gražus bendruomenės pavyzdys – karantino metu ištiesta pagalbos ranka žmonėms, kurie neteko darbo arba jiems nutiko kokia nors nelaimė. Abiejose mokyklose įgyvendinome akciją: tam tikra pinigų suma arba dovana padėjome žmonėms. Tikimės, kad suteikėme jiems galimybę bent vieną dieną atsikvėpti, pagyventi lengviau. Iš tiesų mes visuomet padedame vieni kitiems, nes kas yra bendruomenė? Tai – šeima“, – pokalbį užbaigia D. Vitkuvienė.
21248385-10203801341831635-6693584096674082123-o.jpg
Numatoma pakeisti visą vadovų atrankos, rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą
Šių metų sausio 1 d. nuolatinių vadovų neturėjo 105 šalies bendrojo ugdymo mokyklos ir 94 darželiai. Vasario 1 d. buvo paskelbtas 121 konkursas į švietimo įstaigų vadovų pareigas. Šiuo metu paskelbti 108 konkursai į darželių, sporto centrų, bendrojo ugdymo mokyklų ir kitų švietimo įstaigų vadovų pareigas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Giedrius Krasauskas:
– Iš tikrųjų dabartinė situacija lemia tai, kad savivaldybės, kiti mokyklų steigėjai neretai susiduria su iššūkiu, kaip rasti mokyklos vadovą. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama pokyčių, atrenkant mokyklų vadovus, patvirtino dokumentų pakeitimus, kurie įsigalios liepos 1 d. Numatyta, kad, kaip ir anksčiau, pretendentų kompetencijos būtų vertinamos dviem etapais: Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) ir savivaldybėje, kurios teritorijoje yra mokykla. Skirtumas tas, kad per abu etapus kandidatas galėtų surinkti 50 balų. Pirmojo etapo rezultatai sumuotųsi su antrojo, vadovu galėtų tapti surinkęs ne mažiau kaip 31 balą. Pagal ankstesnę tvarką, abiejų vertinimo etapų rezultatai buvo nesumuojami, į kompetencijų vertinimo NŠA rezultatus nebuvo atsižvelgiama antrojo etapo atrankoje. Dabar vertinimas NŠA ir savivaldybėje taps lygiavertis. Agentūroje bus vertinamos bendros kandidato kompetencijos, o savivaldybėje – orientuotos į konkrečios mokyklos valdymą. Kai abu vertinimo etapai – nacionalinis ir savivaldybės – turi vienodą reikšmę, tai užtikrina didesnį objektyvumą.
Vienas iš vertinimo tikslų yra nustatyti, kokios pagalbos naujam mokyklos vadovui reikėtų ateityje, ir ji bus organizuojama, pavyzdžiui, skiriamas mentorius, teikiamos konsultacijos administravimo, finansiniais, teisiniais, viešųjų pirkimų klausimais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintuose dokumentuose taip pat keliami aukštesni ir pagal vertinamas kompetencijas konkretizuoti reikalavimai NŠA vertintojams. Pavyzdžiui, vertinantieji vadovavimo ugdymui ir mokymuisi kompetenciją patys privalėtų turėti pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo švietimo įstaigai patirtį.
Tai tik pirmieji pokyčiai. Ministerija numato pakeisti visą vadovų atrankos, rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Atnaujinamų kompetencijų pagrindu numatyta kurti nacionalinę vadovų rengimo programą, kurią sudarys studijų ar mokymų moduliai. Juos vykdytų aukštosios mokyklos arba kitos reikalavimus atitinkančios įstaigos.
Taip pat kuriamas kompetencijų įsivertinimo instrumentas, leisiantis išbandyti savo galimybes tapti vadovu. Įsivertinimo instrumentas padės žmonėms, kurie svarsto galimybę imtis vadovauti, pasirinkti studijų ar mokymų modulius, padėsiančius užpildyti trūkstamų kompetencijų spragas.
logo-srtrf.jpg