Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Klausimas. Jei šeimos automobilį dažniau vairuoja moteris, dažnas sutuoktinis nusiplauna rankas – atsisako mašiną plauti, remontuoti. Ką daryti?
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Dominyka, užmigdžiusi dvynukus, apžiūri išpuoselėtus namus, pakalbina ant sofos tinginiaujantį vyrą ir, žvilgtelėjusi į laikrodį, susiraukia. Beveik dešimta valanda vakaro, o dar reikia nuplauti automobilį. Nuotaika visai subjūra, kai išgirsta palaimingą vyro knarkimą.
„Nebegaliu nusileisti“
Nusiplūkusi ir sušlapusi Dominyka klesteli ant tos pačios vyro išgulėtos sofutės – šis jau knarkia miegamajame. Kai kartu pirko automobilį, tikrai negalvojo, kad teks juo rūpintis vienai.
Taip, mašina registruota jos vardu ir Dominyka dažniausiai ją vairuoja: pakeliui į darbą nuveža vaikus į darželį, grįždama pasiima, užsuka į parduotuves. Vyrui iki darbovietės – vos keli šimtai metrų ir jis šį atstumą kulniuoja pėsčiomis. Prie vairo vyras sėda tik savaitgaliais, kai visa šeima keliauja į savo sodybą užmiestyje. Tai – pagrindinis jo argumentas, kodėl neprivalo rūpintis automobiliu. „Be to, nieko apie jį nenusimanau“, – yra sakęs.
Dominykai tenka automobilį plauti, keisti jam visus įmanomus skysčius, o sugedus – vežti į servisą. Gerai pagalvojus, vyras namuose apskritai neturi jokių pareigų – maistu, vaikais ir tuo prakeiktu automobiliu pasirūpina žmona.
Pykti prieš miegą nesveika, todėl Dominykai norisi paleisti blogas emocijas. „Vyras atsisako plauti ir remontuoti šeimos automobilį, kadangi juo beveik nevažinėja. Namus tvarkau, valgyti darau ir pyktis nekyla, na, bet čia nebegaliu nusileisti“, – parašo ji vienoje virtualių mergaitiškų pokalbių svetainėje.
Ir nors klausimo neužduoda, atsakymai pasipila kaip iš gausybės rago.
Nevertina, ką turi?
„Kas vairuoja automobilį, tas jį ir prižiūri. Juk nepykstate ant vyro, kad jis nevalo jums batų. Su automobiliu tas pats“, – konstatuoja diskusijos dalyvė.
„Deja, bet pritariu. Automobilį turėtų prižiūrėti tas, kuris juo važinėja. O kad su vyru jums nepasisekė, tai jau kita tema...“ – rašo kita.
„O jūs pabandykite dieną kitą pasivažinėti visuomeniniu transportu. Į darbą, į vaikų darželį, į parduotuvę. Galbūt tada įvertinsite, kokį patogumą suteikia automobilis, ir neskaudės širdies, jį plaunant“, – ironizuoja dar viena komentatorė.
Dominyka susigūžia – panašią repliką jau buvo girdėjusi iš vyro. Pasitikėjimą savimi grąžina diskusijoje apsilankiusi likimo draugė.
„Iki šiol gyvenime buvau sutikusi tik vieną vyrą, kuriam viskas, kas susiję su automobiliu, – tabu. Ir tai buvo mano vyras. Pavyzdžiui, ryte reikia vaikus išvežioti į mokyklas, darželius, pati į darbą vos nevėluoju, o akumuliatorius, pasirodo, „negyvas“. Vyrui dėl to vienodai šlama sodai. Lekiu pirkti naujo akumuliatoriaus, kaimyno prašau, kad pakeistų. Nenoriu net prisiminti...“ – pasakoja ji.
Mama taksistė
„Man tai nenormalus požiūris, kad vyras būtinai turi rūpintis automobiliu, o moteris – virtuve. Vyras puikiai išgyvens, jeigu jūs neplausite grindų ir nekepsite kotletų. O va be tepalų arba su nuleista padanga toli nenuvažiuosite. Elementarius dalykus vairuojanti moteris turi išmanyti kaip 2 x 2“, – paprieštarauja komentatorė.
Dominyka susimąsto: kaip patikrinti tepalus, žino – vienas meistras parodė. Tačiau su nuleista padanga būtų sunkiau.
„Nesąmonė! Mes turime du automobilius. Vienas yra mano, kitas – šeimos. Vyras plauna abi mašinas, veža jas į servisą, praeina techninę apžiūrą. Kodėl? Nes su savo mašina aš vežioju MŪSŲ vaikus, perku maistą MŪSŲ šeimai“, – pasipiktina diskusijos dalyvė.
„Aš aštuonerius metus vežiojau vaikus. Vyras tuomet važinėjo dviračiu, nes tai jo aistra ir hobis. Buvau ir esu dirbanti, taigi gyvenau mašinoje: du vaikai – vieną nuvežk į darželį, kitą į mokyklą, paskui būreliai. Kas nedirbo tokiu „taksistu“, nesupras, koks tai vargas ir laiko ėdimas. Vyras mažų mažiausiai galėjo prisidėti, rūpindamasis mašina. Taip ir buvo“, – rašo kita.
Už borto
Dominyka su pavydu perskaito paskutines eilutes. Kad jai taip... Su vyru ne kartą kalbėjosi – ir gražiuoju, ir piktuoju prašė pagalbos. Bet liko neišgirsta. Ar bėra ko griebtis?
„Kol jūs plaunate automobilį, vyras tegul gamina pietus arba plauna indus. Viską užsikrovėte ant savo vienos galvos ir dabar turite. Tegul vyras perima pusę namų ruošos darbų. Galėsite nusiplauti automobilį ir važiuoti į kirpyklą“, – pataria diskusijos dalyvė.
„Mes turime dvi mašinas. Remonto darbais rūpinasi tik vyras, o plaunu paprastai aš. Ir karūna nuo galvos nenukrenta. Manau, kad jeigu du žmonės gyvena kartu, turi vienas kitam padėti. Aš jūsų vietoje vyrui mašinos apskritai neduočiau. Ir į sodybą nesivežčiau. Mėnesio turėtų pakakti, kad jis ateitų į protą“, – rašo kita.
Po diskusijų praėjo savaitė ir išaušo šeštadienis. Dominyka atsikėlė puikios nuotaikos ir nuskubėjo pas dvynukus. Šie romiai gulėjo lovelėse, bet išgirdę, kad važiuos į sodybą, kaipmat pašoko. Ten juk laukia tiek nuotykių: žiogų gaudynės tankioje žolėje, akmenukų mėtymas į upelį, draugiškas kaimynų šuo Balis. „O tėtė kartu nevažiuos?“ – paklausė raiškiau kalbantis mažylis, kai mama, į bagažinę sukrovusi lagaminus, atsisėdo prie vairo. „Ne, tėtė neturi automobilio“, – nusišypsojo Dominyka ir, išsukusi iš kiemo, dar spėjo atsisveikindama pamojuoti iš sporto klubo grįžtančiam vyrui.