Kas svarbiau, gresiant teroro išpuoliui: žmogaus teisės ar visuomenės saugumas?

Kaunas

Paulina KuzmickaitėŠaltinis: Etaplius.lt

10201

Europolo duomenimis, Lietuva priklauso nedidelei ES šalių grupei, kurioje 2016 metais nebuvo įvykdyta teroro išpuolių. Nebuvo ir nesėkmingų bandymų atlikti teroro aktą ir nesulaikytas nė vienas asmuo, įtartas su terorizmu susijusia veikla. Tačiau ir lietuvius sukausto baimė, kai žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose žaibiškai pasklinda informacija apie Europos didmiesčiuose įvykdytus naujus teroristinius išpuolius.

Giedrius Žvaliauskas

Priklausome ES, bet gyvename tarsi kitame pasaulyje – ramybės oazėje – lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis, kuriose išpuoliai ir įtariamųjų suėmimai tampa didžiųjų miestų gyvenimo dalimi.

Birželį paskelbtoje Europolo ataskaitoje nurodoma, kad 2016 m. ES buvo užfiksuoti 142 mėginimai įvykdyti teroro aktus. 95 teroristų bandymai nepavyko ar buvo sužlugdyti specialiųjų tarnybų bei policijos.

Deja, įvykdytos 47 atakos nusinešė 142 žmonių gyvybes, o 379 patyrė įvairaus sunkumo kūno sužalojimus. 135 gyvybės prarastos džihadistų surengtų išpuolių metu.

Praėjusiais metais dėl teroristinių veiksmų ES buvo suimti 1002 asmenys, iš kurių 718 areštuoti dėl jų sąsajų su džihadistų rengtais teroro aktais.

Nors Lietuvoje ramu, šalies specialiosios tarnybos ir viešąjį saugumą užtikrinančios pajėgos rankų sudėjusios nesėdi. Valstybės saugumo departamento veiklos ataskaitoje nurodoma, kad 2016 m. stebėta apie 70 Lietuvos Respublikos piliečių ir Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui dėl savo radikalių islamistinių pažiūrų.

Be abejonės, įtartinų asmenų stebėjimas turi būti vykdomas laikantis įstatymo raidės, nes LR Konstitucija garantuoja tokias pilietines teises, kaip žmogaus privataus gyvenimo bei asmens laisvės neliečiamumas.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teroristų taikiniais yra civiliai žmonės, dažnam gali kilti mintis, jog visuomenės saugumo užtikrinimui yra tinkamos visos priemonės – esant reikalui, ir prasilenkiančios su įstatymais.

Tai reikštų, kad valdžia, norėdama gyventojus apsaugoti nuo teroro išpuolių, galėtų imtis veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises.

Ką apie tai mano Lietuvos gyventojai? 2016 m. birželio – rugpjūčio mėn., KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir administravimo institutui įgyvendinant tarptautinį tyrimą, buvo atlikta apklausa.

Lietuvos gyventojų klausta, ar valdžia – tiesiogiai teisėsaugą užtikrinantys valdžios pareigūnai – įtarę, kad gali įvykti teroristinis aktas, turi turėti teisę neteisėtai sulaikyti žmones be teismo tiek ilgai, kiek jie nori, slapta klausytis žmonių pokalbių telefonu bei atsitiktinai stabdyti ir apieškoti žmones gatvėje.

Apklausos rezultatai (žr. infografiką: https://infogram.com/valdzia_turi_teise) atskleidė, kad daugiau nei pusė – 56,5 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad valdžios pareigūnai turi turėti teisę atsitiktinai stabdyti ir apieškoti žmones gatvėje bei slapta klausytis žmonių pokalbių telefonu (sujungti atsakymų variantai „Tikrai turi turėti teisę“ ir „Turbūt turi turėti teisę“).

Pats griežčiausias būdas – teisė sulaikyti žmones be teismo tiek ilgai, kiek nori, sulaukė šiek tiek mažesnio, bet pakankami solidaus palaikymo. Tokiam siūlymui pritarė 45,6 proc. respondentų.

Taigi, asmenų, teroro akivaizdoje linkusių valdžiai suteikti daugiau galių nei leidžia LR Konstitucija ir kiti teisės aktai, mūsų šalyje yra pakankamai daug. Be to, tokią poziciją Lietuvos gyventojai, reikia atkreipti dėmesį, išreiškė tiesiogiai nesusidūrę su teroristų atakomis.

Tikėtina, kad neteisėtų valdžios veiksmų palaikymas būtų dar didesnis, jei Lietuvoje būtų paskelbtas aukštas teroro išpuolių grėsmės lygis ar būtų įvykdytas teroristinis aktas. O kur jūs dėtumėte kablelį, gresiant teroristiniam išpuoliui: „Neteisėtai užtikrinti saugumą negalima laikytis įstatymų?“.

Dr. Giedrius Žvaliauskas, KTU VPAI mokslo darbuotojas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt