PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Gegužės 1 d. 15:01

Kas sie­ja Šiau­lius ir „Va­na­gą su va­na­gė­liais“?

Šiauliai

Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­ju­je skulp­tū­ra „Va­na­gas su va­na­gė­liais“ bus eks­po­nuo­ja­ma iki 2021 m. bir­že­lio 10 d. Vė­liau skulp­tū­ra bus per­vež­ta į Mer­ki­nę. (D. And­ri­jaus­kai­tės nuo­tr.) Partizano Adolfo Ramanausko-Vanago nuotrauka dienos šviesą išvydo A. Vilbiko motinos Gražinos Pigagaitės-Vilbik dėka.

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


173364

Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­ju­je pri­sta­ty­ta Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­do, 1949 m. Va­sa­rio 16-osios dek­la­ra­ci­jos sig­na­ta­ro, bri­ga­dos ge­ne­ro­lo Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go skulp­tū­ra „Va­na­gas su va­na­gė­liais“. Skulp­tū­ra su­kur­ta pa­gal gar­sią­ją 1947 m. Bin­ge­lių kai­mo pa­kraš­ty­je, ne­to­li Mer­ki­nės, da­ry­tą Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­do fo­tog­ra­fi­ją, ku­rio­je tuo­me­tis Mer­kio rink­ti­nės va­das Va­na­gas nu­si­fo­tog­ra­fa­vęs su va­na­gė­liais ant pe­čių.

„Norėčiau padėkoti žmonėms, kurie ne tik prisidėjo prie šio darbo, bet ir tiems, kurie prisideda prie kitų atminimo darbų. Šių darbų niekada nebus per daug. Manau, kad turime daryti viską, jog mūsų rezistencijos lyderiai, jų atminimas būtų įamžintas tose vietose, kurios simbolizuoja valstybingumą“, – sakė pristatyme dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Skulptūros autoriai yra šiaulietis Gintautas Lukošaitis ir Tomas Vosylius.

„Prireikė nemažai laiko, kad užkastos partizanų fotografijos būtų iškeltos į paviršių. Nuotraukose jauni, gražūs vyrai džiaugiasi oru ir prisijaukintais paukščiais. Idiliškas partizanų paveikslas. Atgavus Nepriklausomybę, buvo tik laiko klausimas, kada viena iš šių nuotraukų virs skulptūra. Prieš daugiau nei metus skulptorius Gintautas Lukošaitis socialiniuose tinkluose pasidalino skulptūros modelio fotografija ir mes, merkiniškiai, nieko nelaukdami susisiekėme su skulptoriumi. Kodėl Merkinėje? Merkinė Vanago kely užėmė reikšmingą vietą. A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Merkinės batalionui, garsiajai Merkinės puolimo operacijai. Jis buvo autoritetingas vadas, ryški asmenybė. Vanago istorija viena iš tūkstančių, tačiau ji tapo išskirtine – nuo mokytojo iki visos Lietuvos partizanų vado. Vanagas nebuvo karys tik su ginklu, jis buvo karys su plunksna“, – sakė Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas.

Žymiąją nuotrauką padarė Gražina Pigagaitė-Vilbik. „Etaplius“ jau rašė, kad ši šviesios atminties moteris yra Alfredo Vilbiko – Šiaulių universiteto pedagogikos ir psichologijos katedros lektoriaus, buvusio Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo, Šiaulių apygardos teismo Teismų istorijos muziejaus įkūrėjo, knygų „Teismai ir Teisėjai Lietuvoje 1918–2018“ rengėjo, mama.

Gražina buvo gavusi iš partizanų kelias užduotis, kurias įvykdžiusi pelnė jų pasitikėjimą. Ir tik daug vėliau, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę partizanų nuotraukos, po 42 metų slėpimo po žeme, tapo matomos, ji suprato, kad tada, 1947-ųjų metų vasarą, prieš jos, devyniolikmetės merginos, objektyvą stovėjo vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957 m.) dalyvavo 9 kautynėse, daliai jų pats vadovavo. 1946 m. balandžio 9 d. už organizacinį darbą pasipriešinimo sąjūdyje jis buvo apdovanotas Uolumo juostele, už vadovavimą puolant Merkinę – Narsumo juostele. 1949 m. už narsumą ir nuopelnus pasipriešinimo sąjūdžiui apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais. 1950 m. LLKS tarybos prezidiumas už drąsą, pasiaukojimą, sumanų vadovavimą ir organizacinio darbo nuopelnus A. Ramanauską-Vanagą apdovanojo 1-os ir 2-os rūšies 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiais su kardais.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas Kario savanorio statusas, dimisijos brigados generolo laipsnis, LR Prezidento dekretu suteikti 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinai.

Parengta pagal KAM informaciją